Lajme  
| Kontakti | Harta e faqes

Lajme nga Shkodra

Janar 2002. Lajme tė freskėta nga Qarku i Shkodrės, me aq mundėsi sa kemi. Pėr mė tepėr, refero lidhjet djathtas dhe gjeni lajmet e ditės, pėrveē gazetave shqiptare on-line.

"Deda" i KESH-it nė Shkodėr, digjet elektriēisti

Natėn e ndėrrimit tė viteve, dėrgohet urgjent me helikopter nė Tiranė
SHKODER - 04-01-2002 - Elektriku kthehet nė gangrenė pėr qytetin e Shkodrės, madje aq sa i ka rrezikuar dhe jetėn njė prej elektricistėve qė tentonin t'u jepnin drita qytetarėve tė ngelur nė errėsirė natėn e Vitit tė Ri. Incidentet kėshtu kanė shoqėruar dhe natėn e fundit tė 2001-shit, njė vit qė do tė ngelet gjatė nė kujtesėn e shkodranėve pėr terrin qė i ka shoqėruar nė ēdo hap.
Muho Lopēi ėshtė djegur rėndė, ndėrkohė qė po punonte pėr tė riparuar defektin elektrik nė nėnstacionin Shkodra-2. Ngjarja ka ndodhur pasditen e 31 dhjetorit dhe, sipas punonjėsve tė Ndėrmarrjes Elektrike, jeta e tij ka qenė nė rrezik. Plagėt nė trupin e 55-vjeēarit janė tė shumta. Pėr shkak tė gjendjes sė tij tepėr tė rėndė mjekėt shkodranė kanė hezituar tė marrin pėrsipėr mjekimin e tij. Kjo ka bėrė qė me ndėrhyrjen e KESH-it nė Shkodėr tė mbėrrijė shumė shpejt njė helikopter, i cili ka bėrė transportimin e tė aksidentuarit drejt Spitalit Ushtarak nė Tiranė. Djegiet e tij janė tė shumta dhe tė thella, kryesisht nė pjesėn e barkut, ku kanė prekur dhe organet. Kjo situatė ka bėrė qė KESH-i tashmė tė interesohet per dėrgimin e tij jashtė shtetit, pasi mjekėt shqiptarė akoma nuk kanė dhėnė siguri pėr jetėn.
Sipas kolegėve tė 55-vjeēarit, incidenti ka ndodhur nė kohėn kur ka pasur defekt linja 110 k// nė nėnstacionin Shkodra-2, linjė qė del nga hidrocentrali i Vaut tė Dejės dhe furnizon zonėn e Perashit, Parrucės, "Salo Halilin", Ndocej, Lezhėn dhe Bushatin. Punonjėsi i Ndėrmarrjes Elektrike, sipas urdhrit tė marrė, ka tentuar tė bėjė tokėzimin e linjės, ndėrkohė qė ka mbetur nėn tension.
Kanė qenė vete kolegėt e tij, tė cilėt, pasi kanė parė situatėn, janė lidhur me qendrėn dhe ėshtė bėrė stakimi i dritave pėr tė gjithė Shkodrėn pėr pak mimuta, derisa ėshtė bėrė shkėputja e tij.
Vetėm ky manovrim ka bėrė qė 55-vjeēari tė jetė akoma gjallė. Ky nuk ėshtė incidenti i parė qė ndodh me punonjėsit e Ndėrmarrjes Elektrike tė Shkodrės, madje prej tyre ka pasur dhe viktima. Ka qenė kjo arsyeja qė sindikata e kėsaj ndėrmarrjeje kanė bėrė disa herė grevė pėr tė pėrmirėsuar kushtet teknike, nė tė cilat punonjė. Trasformatorėt dhe kabinat elektrike janė jashtė rregullave teknike. Megjithėse ėshtė premtuar shumė, nė fakt ėshtė bėrė pak.

Del nė treg libri i artizanėve

Me autorė Dibrėn e Bilalin
SHKODER - 04-01-2002 - Artizanati shqiptar tashmė ėshtė i pasqyruar nė njė libėr. Autorėt e tij Mit'hat Dibra dhe Shaban Bilali kanė prezantuar nė librin e tyre vlerat mė tė mira tė traditės shqiptare dhe punėn e disa firmave private tė artizanatit tė sotėm, duke pasqyruar mbase pėr herė tė parė funksionet e reja qė ka pėrvetesuar artizanati nė bazė tė kėrkesės.Nė faqet e librit nėpėrmjet fotografimeve cilėsore paraqiten kompozime interesante tė mjeshtrit artizanat nė qeramikė, punime prej alabastre, mermeri, ari, argjendi, hekuri, bronx etj. Nuk mbesin jashtė kėtyre vlerave teknika e gdhendjes se drurit, apo e pėrpunimit tė kashtės. Financimi I kėtij libri nga USAID u ka dhėnė mundėsinė autorėve qė tė pasqyrojnė me cilėsi punėn e tyre duke e kthyer librin nė njė katalog tė punimeve artizanale nė Shqipėri, i denjė pėr t'i prezantuar kėto punime brenda apo jashtė vendit. Ėshtė kjo arsyeja qė ka nxitur njė numėr tė konsiderueshėm firmash apo artizanatesh tė njohur qė tė jenė prezent nė kėtė botim.

Ish-boksieri nė gjendje tė rėndė

E pėrplas makina
SHKODER 04-01-2002 - Nuk ka mundur tė festojė natėn e ndėrrimit tė viteve pranė gjirit familjar, as ish-boksieri Omer Braho. Ai ka pėrfunduar nė spital nė gjendje tepėr tė rėndė, pas njė aksidenti tė ndodhur mbrėmjen e 31-dhjetorit. Rreth orės 18 nė lagjen "Rus", sportisti Braho, tashmė 32 vjeē, ėshtė pėrplasur nga njė makinė tip Golf, ndėrkohė qė po ecte me biēikletė. Policia ka arritur tė ndalojė 24-vjeēarin I.A. Grupi i ekspertizės ende nuk ka arritur nė zbardhjen e rrethanave tė aksidentit, pėr faj tė kujt ka ndodhur ai. Megjithatė, pas ndėrhyrjeve tė mjekėve nė spital, ish-boksieri Braho ėshtė jashtė rrezikut pėr jetėn.

Nis kthimi emigrantėve

Asnjė biletė nė agjensitė turistike
SHKODER - 04-01-2002 - Qė nė orėt e para tė mėngjesit, dhjetra e qindra emigrantėnga qyteti dhe fshati, tė cilėt kaluan vitin e ri pranė familjevetė tyre, u janė drejtuar agjensive turistike pėr tė blerė bileta drejt vendeve tė punės nė Itali, Greqi, Angli etj. Punonjėsi i agjensisė turistike "Shkodra Travel" Sokol Hoxha, tha pėr ATSH-nė se, "deri mė datėn 8 Janar nuk ka bileta pėr asnjė nga linjat e trageteve apo avionėve pėr Itali dhe Greqi". Vetem sot prane pesė agjensive turistike private qė operojnė nė kėtė qytet, pėr datėn 9 Janar janė shitur 100 bileta pėr linjat e trageteve tė Barit, Ankonės, etj. Burime nga Prefektura bėjnė tė ditur se, pėr tė kaluar pushimet nė festat e fundvitit nė familjet e tyre kanė ardhur mbi 3500 emigrantė.

Rehabilitimi i rrugės Shkodėr-Velipojė

Sot nisin punimet / Lajmi i ores 9:20 AM
SHKODER (3 Janar) - Me njė investim tė Qeverisė shqiptare me njė shumė prej 200 milionė lekėsh nis sot faza e dytė e punimeve pėr rehabilitimin e plotė tė rrugės Shkodėr-Velipojė. Kjo fazė ka tė bėjė me punimet qė do tė pėrfshijnė njė gjatėsi rruge rreth 14 km. Nė punimet e kėsaj rruge ėshtė pėrfshirė firma ndėrtuese "Alfibau", e cila synon t'i pėrfundojė ato brenda muajit qershor tė vitit 2002". Faza e parė e punimeve nė kėtė rrugė, me gjatėsi 27 km, u rehabilitua vitin e kaluar me investimin prej 200 milionė lekėsh po nga Qeveria shqiptare, ku pėrfunduan punimet nė njė rrugė prej 13 kilometrash. Mėsohet se nė janar tė kėtij vit fillon rregullimi i rrugės Shkodėr - Murriqan, 11 km. e gjatė, me fondin prej 40 milionė lekėsh nga buxheti i shtetit. dxh/an (BalkanWeb)

Tatimet kyēin sportelet: Shlyeni taksat e bashkisė

Plani i ri bashkėveprimit mes dy institucioneve pėr vjeljen e tė ardhurave
SHKODER - 05.01.2002 - Bashkia e Shkodrės e nis Vitin e Ri me mbledhjen e taksave. Pensionistėt kanė qenė tė parėt qė janė vėnė nė radhė pėr tė shlyer detyrimin ndaj Bashkisė dhe pas tyre menjėherė ato qė marrin ndihmė ekonomike.
Dhe kjo jo pėr faktin se ato janė mė tė rregulltit, por ngaqė Bashkia me njė urdhėr tė veēantė ka bllokuar dhėnien e ēertifikatave nga zyra e Gjendjes Civile pa treguar dokumentin ku tregohet se personi ka paguar taksėn e pastrimit. Gjithnjė sipas kėtij urdhėri, ēdo familje duhet tė paguajė nė vit taksėn e pastrimit pėr qytetin, taksė qė ėshtė e barabartė me 300 lekė tė reja. Pėr tė realizuar kėtė Bashkia ka caktuar dhe dy punonjės tė saj duke shtuar thjesht njė tryezė nė zyrėn ku bėhen regjstrimet pėr ēertifikatat. Kjo ka bėrė qė rrėmuja dhe pakėnaqėsitė e njerėzve tė jenė tė shumta. Nga radha e gjatė dhe shtyrjet e njerėzve ishte thuajse e pamundur qė tė hyje brenda. Rrėmuja e madhe nis qė nė orėt e para tė mėngjesit pėr tė vazhduar gjithė ditėn. Dhe kjo jo nga dėshira e njerėzve pėr tė paguar detyrimin qė kanė ndaj Bashkisė. Kėshtu pensionistėt dhe pėrfituesit e ndihmės ekonomike nuk kanė mundur qė tė marrin paratė kėtė fillimviti, pasi ju duhej patjetėr njė ēertifikatė, por ecejaket nuk mbarojnė kėtu. Ēertifikatėn ata duhet ta marrin vetėm pasi tė kenė qėndruar nė radhė pėr orė tė tėra pėr tė paguar taksėn e pastrimit. Si rezultat jashtė kėtij detyrimi do tė mbesin ato qė realisht mund ta paguajnė pa problem kėtė taksė, privatėt dhe punonjėsit e administratės shtetėrore, sigurisht, perveē atyre tė Bashkisė.
Bashkia nuk ėshtė mjaftuar me kaq. Ajo ka thirrur nė ndihmė Drejtorinė e Tatim Taksave pėr t'ju marrė shkodranėve atė ēfarė asaj i takon. Pikėrisht pėr kėtė nė zyrėn e prefektit Liqejza, paraditen e sė premtes janė mbledhur kryetari i Bashkisė Omir Rusi, drejtori i Tatim-Taksave Gjok Miri dhe pėrgjegjėsi i zyrės sė mbledhjes sė taksave pėr Bashkine e Shkodrės Ahmet Omi. Tatim-Taksat kanė pranuar qė tė bashkėpunojnė me Bashkinė e Shkodrės nė kėtė pikė, mbase duke pasur parasysh dhe njė urdhėr tė dalė nga Kabineti i kryeminsitrit Meta, ku kėrkohet njė qė e tillė. Kėshtu sipas asaj qė u ra dakort nė takim, biznesmenėt shkodranė nuk mund tė kryejnė veprime me drejtorinė e Tatim-Taksave pa shlyer ndėr tė tjera dhe detyrimet qė kanė ndaj Bashkisė sė Shkodrės. Sipas kryetarit tė Bashkisė sė Shkodrės Omir Rusi kėtė vit do tė punohet akoma mė shumė me vjeljen e taksave tė Bashkisė, pasi ato mund tė konsiderohen si tė ardhura pėr bashkinė dhe kėshtu mund tė shtohen investimet qė bashkia mund tė bėjė vetė.

Izolohet Kėlmendi, pa rezerva ushqimore
SHKODER - 05.01.2002 - Dėbora bllokon Kėlmendin me 25 mijė banorė. Qė prej 16 dhjetorit, kjo komunė ėshtė nė gjendje shumė tė vėshtirė dhe mė alarmante e ka bėrė situatėn mungesa e rezervave. Sipas kryetarit tė Komunės deri tani nė atė zonė nuk ka shkuar asnjė ndihmė ushqimore, ndėrkohė qė kėrkesat pėr ta kanė nisur qė mė 26 dhjetor. Nga Prefektura mėsohet se kėrkesa pėr ushqime drejt kėsaj zone ėshtė nisur drejt Tiranės disa herė, por deri tani nuk ėshtė bėrė asnjė veprim konkret. Pėllumb Dani shef i zyrės sė mbrojtjes dhe rendit nė Prefekturėn e Shkodrės, i cili kryeson dhe grupin e punės qė ka ngritur Prefektura pėr tė pėrballuar situatėn deklaron se: "Eshtė biseduar me Drejtorinė e Emergjencės nė Ministrinė e Pushtetit Lokal si dhe me Ministrinė e Mbrojtjes dhe nesėr do tė fillojė shpėrndarja e ushqimeve dhe ilaēeve pėr keto zona".

Ndėrrohen shefat e komisariateve nė Shkodėr e Koplik

Asnjė lėvizje nė Pukė. Ndreu rrėzon kokat e rendit. Koloneli rikthehet me emra tė rinj
SHKODER - 06.01.2002 - Furtunė ndryshimesh nė Drejtorinė e Policisė sė Shkodrės. Ardhja e drejtorit tė ri, kolonel Pjerin Ndreut, i ka tronditur tė gjitha strukturat e kėsaj drejtorie, duke filluar qė nga postet mė tė ulėta dhe duke pėrfunduar deri te shefat e komisariateve.
"Unė nuk do tė bėj spastrime nė polici. Do tė lėvizin vetėm ata qė nuk janė dakord me mėnyrėn time tė punės", ėshtė shprehur Ndreu i rikthyer pėr sė dyti nė krye tė uniformave blu tė prefekturės sė Shkodrės. Struktura e vetme qė nuk ka pėsuar ndryshime, ka qenė Komisariati i Pukės, ku nuk ėshtė lėvizur asnjė person. Njė fakt i tillė shpjegohet me veprat e pakta penale, qė kanė ndodhur nė kėtė rreth, si dhe me efikasitetin me tė cilin ka vepruar policia lokale. Ndryshimi i fundit qė ėshtė bėrė nė kėtė drejtori policie, ka qenė ai i shefit tė Komisariatit tė Malėsisė sė Madhe. Pėr tė zėvendėsuar Pal Markun nė kėtė detyrė, ėshtė vendosur nėnkolonel Besnik Konxhani. Tė njėjtin fat me homologun e Malėsisė sė Madhe ka pasur dhe shefi i Komisariatit tė Shkodrės, Nazmi Tushaj. Nė vend tė tij ministri Gjoni ka firmosur pėr major Arjan Bozhaj, i cili ka qenė shef i rajonit tė Kamzės, para se tė ulej nė kėtė post. Mė tej ndryshimet kanė vazhduar dhe nė struktura tė tjera tė policisė. I ri nė detyrė ėshtė prezantuar para efektivit dhe Fatmir Lleshi, i cili do tė komandajė policėt e Qarkullimit Rrugor nė rrethin e Shkodrės. Ndėrkohė ėshtė emėruar dhe shefi i Shėrbimeve tė Pėrgjithshme nė Drejtorinė e Policisė, Agim Bashaj. Cikli i emėrimeve ėshtė mbyllur me Valentin Florin, ish-shef i Trupave tė Ndėrhyjes sė Shpejtė, i cili ėshtė emėruar shef i Shėrbimeve nė Komisariat.

Aksidenti, pranga shoferit
Nė pranga shoferi qė plagosi 9 persona. Aksidenti i njė dite mė parė nė Malin e Jushit tashmė ka njė emėr. Besnik Braēaj ėshtė arrestuar nga ana e policisė, pasi mendohet tė ketė shkaktuar aksidentin. Inspektorėt e Qarkullimit Rrugor nuk e kanė pėrjashtuar faktin se nė rrugė ka qenė ngricė, ndėrkohė qė Braēaj, i cili drejtonte njė autoveturė tip Audi, ka qenė mė shpejt se ē'lejohej. Nga 9 tė plagosurit, 3 vazhdojnė tė jenė nė gjendje tė rėndė nė Spitalin e Shkodrės.

Vetėplagoset me ēifte
Njė 14-vjeēar ka rrezikuar tė humbasė jetėn nė fshatin Bushat. Ngjarja ka ndodhur gjatė pasdites sė tė mėrkurės, nė kohėn kur Eduart Preēi po luante me ēiften e xhaxhait Pjetėr Preēi. Pas plagosjes, adoleshenti ėshtė dėrguar nė spital dhe, me ndėrhyrjen e mjekėve, ka dalė jashtė rrezikut pėr jetėn.

Gjendet i plagosur
E kanė gjetur nė gjendje tė rėndė tė rrahur keqazi nė lagjen "Daniel Matlia". Ky ka qenė fati i 19-vjeēarit Aldo Seferi, i cili ėshtė gjetur i goditur me sende tė forta nė kokė dhe nė pjesė tė tjera tė trupit. Pas dėrgimit nė spital, policia ka nisur hetimet nė lidhje me shkaqet e kėtij sherri, qė ka ngelur i pazbardhur.

Malėsi e Madhe/Vritet nė gjueti
Njė 20-vjeēar u vra me armė gjahu mbrėmjen e sė dielės, nė fshatin Brigje tė rrethit tė Malėsisė sė Madhe, ndėrsa gjuante me ēifte. Pėrsa i pėrket rrethanave tė kėsaj ngjarje, policia ka marrė nė pyetje Kastriot Gjokėn 14 vjeē, i cili ka qenė duke gjuajtur me ēifte bashkė me viktimėn.

Moti i keq mban peng 25 mijė vetė nė Alpe

INTERVISTE/ Flet prefekti Liqejza: Na gjeti tė papėrgatitur
SHKODER 08.01.2002 - Situatė alarmante nė zonat e thella malore tė Shkodrės. Koha e keqe ka bėrė qė tė ndėpritet dhe dėrgimi i ndihmave me helikopterė. Nė rrezik ėshtė dhe lidhja telefonike me tė gjithė pjesėn Verilindore tė Shqipėrisė si dhe linja ndėrkombėtare. Mjaft i shqetėsuar pėr situatėn aktuale nė prefekturėn qė drejton, Gjergj Liqejza ėshtė shprehur nė lidhje me masat qė ka marrė institucioni i tij pėr pėrballimin e situatės.
Si paraqitet gjendja nė zonat e bllokuara?
"Po mundohemi tė mbajmė situatėn nėn kontroll megjithėse ka shumė probleme. Nė qendėr tė vėmendjes pėr vetė rėndėsinė qė paraqesin kemi pasur Midėn dhe Krrabėn. Me vėshtirėsi kemi mundur tė dėrgojmė karburant me helikopter nė kėto nėnstacione pėr t'i mbajtur nė punė kėto pika. Nga kushtet e vėshtira rrezikon tė bllokohet sinjali televiziv dhe lidhja telefonike me tė gjithė pjesėn Verilindore e rrjetin ndėrkombėtar".
Sa ėshtė numri i popullsisė qė aktualisht ndodhet e bllokuar?
"Nė zonėn e Pukės tė izoluar janė 11 mijė vetė, nė Dukagjin rreth 8 mijė vetė, nė Tamarė rreth 6 mijė vetė. Janė zona me popullsi relativisht tė vogėl. Ngricat kanė bėrė tė pamundur dhe hapjen e rrugės. Temperaturat shkojnė nga -10 ° deri nė -18° dhe shtresat e akullit janė tė mėdha. Situata nė fakt ishte e paparashikuar".
Si paraqitet situata e shpėrndarjes sė ndihmave?
"Duhet theksuar se atje ku kemi planifikuar dhe situata ėshte mė alarmate nuk kemi arritur qė tė dėrgojmė ndihma. Bėhet fjalė pėr zonėn e Vermoshit e Shalės. Nga mjegulla, era dhe ngricat helikopterėt nuk kanė arritur qė tė ulen. Ndėrsa nė Iballė dhe Fushė-Arrėz ėshtė realizuar njė gjė e tillė".
Sa helikopterė janė vėnė nė shėrbim tė shpėrndarjes sė ndihmave?
"Nuk mund tė flas pėr njė numėr tė saktė, pasi ato operojnė nėn komandėn e KFOR-it. E rėndėsishme ėshtė se nga informacionet qė sapo kemi marrė kėtė tė hėnė do tė realizohet dėrgimi i ndihmave, pasi nuk ka mjegull".
Sa ėshtė sasia e ndihmave qė ju keni nė gjendje?
"Pėr momentin nė gjendje kemi 50 ton miell, 5 mijė konserva dhe njė sasi tjetėr e konsiderueshme ėshtė siguruar nėpėrmjet Malteser dhe Karitasit".
Mendoni se e keni situatėn nėn kontroll?
"Derisa nuk jemi nė gjendje qė tė dėrgojmė ndihma, situata ėshtė tepėr shqetėsuese. Por, mendojmė qė kjo do tė zgjidhet shumė shpejt, pasi koha ka nisur tė na favorizojė. Sipas informacioneve qė kemi nė kėto zona tė bllokuara nuk ka pasur incidente .
A nuk jeni pak vonė, pasi ka zona qė janė prej javėsh tė bllokuara?
"Tė themi tė drejtėn ėshtė njė situatė qė nuk e kemi parashikuar dhe na ka gjetur tė papėrgatitur. Por nga ana tjetėr ne kemi mobilizuar tė gjitha strukturat pėr tė gjetur zgjidhje tė duhura.

Vdes elektriēisti i aksidentuar gjatė natės tė Vitit tė Ri
Nuk dėrgohet jashtė shtetit
SHKODER - 08.01.2002 - Ka vdekur nė Spitalin Ushtarak tė Tiranės Muho Lopēi, elektriēisti i plagosur natėn e Vitit tė Ri. Ngjarja e rėndė ka ndodhur disa orė para darkės familjare pranė nėnstacionit tė Draēinit. I lajmėruar pėr njė defekt nė njė prej kabinave tė zonės, 57-vjeēari Lopēi ka tentuar ta riparojė. Por nė atė moment ka ardhur dhe energjia elektrike, e cila ka e gjetur elektriēistin me duar nė tela. Fikja e shpejtė e dritave nga ana e kolegėve tė tij, ka bėrė qė Lopēi tė mund tė jetojė vetėm pėr disa ditė nė njė gjendje tepėr tė rėndė nė Spitalin Ushtarak. I transportuar me helikopter nė Tiranė, u fol se ai do tė nisej pėr kurim jashtė shtetit, por njė gjė e tillė nuk u arrit pėr shkak tė burokracive.

I deklarojnė luftė xhamave tė zinj e perdeve

Ndodh mrekullia! Zbret nė terren policia rrugore
SHKODER 08.01.2002 - Qarkullimi rrugor zbret furishėm nė rrugė. Tė zhdukur prej kohėsh, ose mė saktė thuajse inekzistent, sektori i qarkullimit rrugor ka ndėrmarrė njė operacion me postoblloqe tė ndryshme brenda dhe jashtė qytetit. Si rezultat i kėtij operacioni janė sekuestruar 8 automjete qė rezultonin me mangėsi nė dokumentacion; 36 automjete tė bllokuara pėr verifikim dokumentacioni; 60 gjoba me njė vlerė prej 600 mijė lekėsh. Po ashtu janė ndaluar tė gjitha makinat me xhama tė zinj, janė djegur dhe perdet e automjeteve. Djegia e perdeve ėshtė bėrė mė shumė si njė demonstrim force, pasi heqja e perdeve ishte paralajmėruar prej kohėsh. I gjithė ky operacion i qarkullimit rrugor ėshtė shoqėruar dhe nga ana e forcave tė rendit.

Krimi i organizuar dhe trafiqet s'kanė mė vend nė kėtė qytet

INTERVISTE/ Flet Drejtori i Policisė Pjerin Ndreu: Do synojmė luftėn nė terren
SHKODER - 09.01.2002 - Sė pari duhet tė merremi me veten tonė. Ka krizė besimi mes palėve nė Drejtorinė e Policisė. Kjo vjen ngaqė elementė kriminalė janė tė lidhur me policinė." Kėshtu ka deklaruar drejtori i ri i Drejtorisė sė Policisė sė Shkodrės, Pjerin Ndreu, nė njė intervistė dhėnė pėr gazetėn.
Me ēfarė objektivash vini nė Shkodėr?
"Situata e rendit dhe e qetėsisė nė Shkodėr lė shumė pėr tė dėshiruar. Sė pari jemi njohur me situatėn dhe kemi pėrcaktuar dhe pikat ku do tė ndėrhyhet. Kjo situatė ėshtė e kalueshme, nuk e konsideroj tė pakapėrcyeshme. Do tė vazhdojmė sėrish me ndryshime ".
Sa evident ėshtė inkriminimi i policisė?
"Duhet tė jemi tė qartė, nuk mund tė akuzojmė tė gjithė policinė pėr pjesėmarrje nė trafiqe. Njė polici e tėrė nuk ėshtė e inkriminuar. Fenomene ka, por kėto fenomene nisin nga drejtimi pastaj kalojnė poshtė. Shumė shpejt do tė realizojmė pastrimin e plotė tė efektivit. Jemi duke bėrė ndryshime nė staf. Sigurisht ne nuk akuzojmė askėnd nga stafi. Por kėtu ka krizė besimi, mes palėve pikėrisht pėr kėto probleme".
Cila do tė jetė specifika e punės tuaj?
"E veēanta e punės sime do tė jetė ana praktike e saj. Do tė synoj terrenin. Do tė godasim elementin kriminal nė terren. Nuk jam kėtu tė gjykoj punėn e drejtuesve tė tjerė. Unė do tė reflektoj kėtu idetė dhe strategjinė time. Do tė zgjidhim njėherė e mirė problemin e qarkullimit rrugor, krimin e organizuar si dhe trafiqet. Jemi duke bėrė kategorizimin e veprave penale tė ndodhura duke nisur nga mė tė rėndat dhe tė autorėve tė tyre, do tė mbajmė nėn kontroll situatėn pėr kapjen e personave nė kėrkim. E rėndėsishme ėshtė qė pėr tė realizuar tė gjitha kėto, kemi mbėshtetjen e Ministrisė sė Rendit".
Biznesi shkodran ka shumė probleme. Cilat do tė jenė raportet tuaja me tė?
"Sipas informacioneve qė kam shumė nga bizneset shkodrane janė kėrcėnuar dhe janė larguar prej kėtu. Ndėrkohė qė shumė tė tjerė vazhdojnė aktivitetin. Sė shpejti do tė organizojmė njė takim me ta pėr tė ndėrtuar njė strategji mbrojtjeje dhe komunikimi me ta. Policia do tė jetė e gatshme tė mbrojė jetėn e tyre, pronėn dhe familjen e tyre. Njė biznes i sigurtė rrit ekonominė dhe rritja e saj ul kriminalitetin".

Policia shton "raprezaljen"
Aksionet e policisė vazhdojnė intensifikisht nėpėr rrugėt e qytetit. Vetėm gjatė 24 orėve tė fundit, nė postoblloqet e policisė janė shoqėruar 15 persona, janė bllokuar 14 makina, si dhe janė vendosur 65 gjoba. Sipas burimeve nga ana e policisė, aksionet do tė vazhdojnė kryesisht pėr ndalimin e personave shumė tė kėrkuar. Tre tė tillė, emrat e tė cilėve nuk bėhen tė ditur janė ndaluar pranė Urės sė Bunės, pasi u kapėn me armė pa leje.

Prefekti: Alarm pėr energjinė
"Mund tė priten sėrish ndėrprerje tė energjisė elektrike" ka deklaruar prefekti Gjergj Liqejza nė lidhje me situatėn energjitike me tė cilėn ėshtė duke u pėrballur qyteti. Sipas tij, ngrirja e tė gjithė lumenjve qė furnizojnė Fierzės, ka bėrė qė dhe prurjet dhe prodhimi i energjisė tė bjerė sėrish.

Njė autostradė do tė lidhė Shqipėrinė, Malin e Zi dhe Bosnjėn e Hercegovinėn

Shkodėr, 9 janar (QIK)- Shqipėria, Mali i Zi dhe Bosnjė e Hercegovina pritet qė sė shpejti tė lidhen nėpėrmjet njė autostrade, njofton korrespondenti i "Noje Cyrher cajtung" nga Shkodra. Qeveritė e kėrtyre vendeve, vazhdon korrespondenca, nga mesi i nėntorit janė marrė vesh pėr pėrgatitjen e planeve pėrkatėse, pėr tė cilat ato presin pėrkrahjen financiare tė Paktit tė Stabilitetit pėr Evropėn Juglindore. Qeveria e Podgoricės ėshtė ngarkuar me bashkėrendimin e kėtij synimi, i cii pritet tė lidhė me rrjetin evropian tė autostradave kėtė pjesė mė sė keqi tė pėrfshirė tė Ballkanit. Tirana dhe Podgorica njėkohėsish kanė nėnshkruar njė marrėveshje pėr bashkėpunim nė lundrim me anije nė Liqenin e Shkodrės dhe nė lumin kufitar tė Bunės, nė portet e Adriatikut dhe nė transportin ajror, shkruan mes tjerash gazeta nė fjalė.

Rrugė tė bllokuara nė Malėsi. Ngecin dhe karvanet me ndihma

Acari nė Veri, helikopterėt vėshtirėsi pėr tė zbarkuar
SHKODER - 10.01.2002 - Vazhdon situata alarmante nė Alpe. Tė bllokuara qė para Vitit tė Ri, ata po ndeshen me mungesėn e ushqimeve dhe tė ilaēeve. Marrja e informacionit, se pėr ēfarė ndodh atje ėshtė njė problem mė vete pėr Prefekturėn e Shkodrės.
Tė dhėnat e fundit qė vijnė nga qarkullimi rrugor, bėjnė tė ditur se tė bllokuara plotėsisht janė rrugėt: Selcė-Vermosh; Pukė-Fierzė; Dedaj-Razėm; Bogė-Dukagjin.
Situata e rėnduar atmosferike ka bėrė qė ndihmat e planifikuara pėr tė shkuar drejt kėtyre zonave tė mbėrijnė me shumė vonesė nė destinacion ose tė mos shkojnė fare. Pėr zonėn e Shkodrės, shqetėsim mbesin komunat e Shalės, Pultit, Shoshit, Shllakut dhe Temalit .Sipas prefekturės tė gjitha fshatrat e Shalės, Shllakut si dhe 7 fshatra tė Temalit janė tėrėsisht tė bllokuara dhe kanė mangėsi tė mėdha nė furnizimin me ushqime dhe ilaēe. Helikopterėt e KFOR-it nuk kanė arritur qė tė bėjnė tė gjitha uljet e planifikuara duke mbetur kėshtu tė pafurnizuara pikat mė problematike, ato qė janė tė bllokuara qė nga mesi i dhjetorit. Po kėshtu nė gjysmė tė rrugės ka mbetur dhe autokolona me ndihma nga Maltezer dhe Karitasi shqiptar, tė cilat u nisėn njė ditė mė parė drejt zonės sė Shllakut.
Pėr rrethin e Malėsisė sė Madhe komuna e Kelmendit mund tė konsiderohet alarmante.Tė gjitha fshatrat e saj janė tė izoluara dhe kanė nevojė imediate pėr ushqime dhe medikamente. Nė kushte tė njėjta ėshtė gjendja dhe nė zonėn e Pukės ku tė gjitha komunat e saj janė thuajse totalisht tė izoluara. Kėrkesa qė paraditen e sė mėrkurės ėshtė bėrė nga Prefektura e Shkodrės drejt Drejtorisė sė Emergjencės nė Ministrinė e Pushtetit Vendor pėr ndihma nė kėto zona ka qenė urgjente pėr vetė kushtet nė tė cilat ndodhen ato. Kėtyre kėrkesave u shtohet dhe furnizimi me ilaēe pėr spitalin e Pukės. Sipas burimeve nga Prefektura mėsohet se normalisht rezervat ushqimore duhet tė ishin dėrguar nga Drejtoria e Rezervave tė Shtetit brenda muajit tetor tė vitit 2001, pėr tė tre rrethet e prefekturės. Realisht kjo nuk ka ndodhur dhe pėr pasojė del nė plan tė parė furnizimi i kėtyre zonave, i cili bėhet i pamundur pėr shkak tė kushteve atmosferike.

Vret djalin dėnohet me 15 vjet burg
SHKODER - 10.01.2002 - Jepet dėnimi pėr babanė qė vrau djalin, emigrant tė sapomartuar. Nikoll Marku, 57 vjeē, nga Velipoja, ėshtė dėnuar me 15 vjet heqje lirie, pasi u deklarua fajtor pėr vrasjen e tė birit, pikėrisht njė ditė mė parė. Sipas kryetarit tė trupit gjykues Sandėr Simoni, 57-vjeēari e ka pranuar fajin dhe duke u deklaruar si autor i vrasjes sė tė birit, Gjokė Marku, 24 vjeē ėshtė pikėrisht ai. Ngjarja ka ndodhur mė 25 korrik tė 2001. Viktima, pasi kthehet nga Greqia, martohet dhe vetėm 5 ditė pas dasmės kėrkon qė tė blejė njė furgon, fakt qė kundėrshtohet nga i ati. Pikėrisht mė 25 korrik, ndėrkohė qė po hanin drekėn nis konflikti mes tė dyve. I ati rrėzon tavolinėn dhe merr automatikun, duke qėlluar mbi tė birin disa herė, derisa e vret atė.

11 vjet burg dhe pėr djalin qė vrau tė atin
SHKODER - 10.01.2002 - Disi mė i lehtė ka qenė vendimi i dytė i Gjykatės sė Faktit tė Shkodrės, nė lidhje me njė tjetėr vrasje brenda familjes. Anton Marku nga Sheldija ėshtė dėnuar me 11 vjet heqje lirie, pasi u shpall fajtor pėr vrasjen e tė atit Luigj Marku. Tragjedia nė familjen Marku ka ndodhur nė qershor tė 2000, ndėsa autori i saj ėshtė arritur qė tė ndalohet rreth njė vit mė pas, pikėrisht nė korrik tė vitit 2001. Fillimisht u mendua se kishim tė bėnim me njė vrasje nga pakujdesia, pasi kėshtu ishin dhe deklarimet e vetė familjarėve tė pranishėm nė ngjarje. Por hetimet e mėvonshme tė policisė rezultuan se vrasja kishte ardhur nga njė gridje qė kishte pasur mes dy protagonistėve.

Aksidentoi me vdekje njė plakė
Ndalohet kėngėtari Bujar Qamili

KOPLIK - 11.01.2002 - Ndalohet kėngėtari i njohur shkodran, Bujar Qamili, aksidentoi me vdekje njė plakė 62-vjeēare. Burime nga komisariati i Policisė sė Malėsisė sė Madhe, kanė bėrė tė ditur se, ka qenė ora 17.30 minuta, kur Qamili udhėtonte me Benzin e tij nga Mali i Zi drejt Shkodrės. Pasi ka dalė nga qyteti i Koplikut, 400 metėr larg tij, ai ka aksidentuar njė plakė nga kjo zonė. Sipas tė njėjtave burime policore, pas aksidentit, kėngėtari e ka ndaluar makinėn dhe e ka ēuar plakėn nė spitalin e qytetit, ku ajo ka vdekur pas tri orėsh. Uniformat blu e kanė ndaluar Qamilin, i cili deri nė orėt e vona tė mbrėmjes ndodhej nė ambientet e komisariatit. "Faji ka qenė i viktimės, kėshtu qė Bujari mund tė lirohet", ka theksuar i njėjti burim policor, duke shtuar se, "edhe familjarėt e plakės kanė kėrkuar qė ai tė lirohet, pasi faji ka qenė i 62-vjeēares, e cila i ka prerė rrugėn Benzit tė Qamilit".

SHKODER/ Mbetet nė Burg Shkėlqim Cafi
Njė nga emrat e skeduar prej kohėsh nė dosjet e policisė sė Shkodrės, Shkėlqim Cafi, ka mbetur nė burg, sipas njė vendimi tė Gjykatės sė kėtij rrethi. Burime nga Ministria e Rendit nė Tiranė, kanė bėrė tė ditur se togat e zeza kanė vendosur dje arrest me burg pėr Cafin. Ai ėshtė ndaluar ndėrsa zbriste nga Ura e Bunės dhe hynte Shkodėr, pasi nė automjetin me tė cilin udhėtonte i ėshtė gjetur njė automatik pa leje.

"Puna sapo ka filluar. Veē tė tjerave, do hapim edhe dosjet e '97"
Policia, drejtori Ndreu konferencė nė shesh

SHKODER - 11.01-2002 - E pazakontė nė llojin e saj, njė konferencė shtypi e drejtorit tė policisė, Pjerin Ndreu ėshtė zhvilluar nė sheshin kryesor tė qytetit. Ndėrsa kontrollonte operacionet e policisė nė terren, i rrethuar nga gazetarėt, drejtori Ndreu ka pranuar tė japė njė bilanc tė punės qė ėshtė bėrė gjatė kėtyre ditėve.

"Nuk mund t'i quaj rezultate kėto qė janė arritur deri tani, pasi puna sapo ka filluar dhe jemi nė hapat e parė" ėshtė shprehur drejtori Ndreu. Ashtu dhe siē ishte premtuar, ai ka zbarkuar me tė gjitha forcat e policisė nė terren, duke i shpallur luftė krimit qė ėshtė ulur kėmbėkryq nė terren. "Nuk dua qė kjo tė konsiderohet si njė fushatė dhe askush tė mos mendojė se do tė zgjasė vetėm pėr pak ditė dhe pastaj ēdo gjė do tė kthehet siē ishte" ėshtė shprehur Ndreu. Mė tej ai ka vazhduar duke bėrė tė ditur hapat qė janė hedhur deri tani. "Fillimisht ėshtė bėrė skedimi i elementėve kriminalė qė veprojnė nė qytet dhe ka nisur kėrkimi pėr ta. Ata qė janė nė qarkullim janė arritur tė ndalohen, ndėrsa tė tjerė vazhdojnė tė kėrkohen. Pėr herė tė parė nė punėn tonė, do tė rihapim dhe dosjet e harruara tė '97-ės, duke mos u pėrqendruar te krimet e ditėve tė fundit" ka komentuar Ndreu. Ndėrkohė Ndreu ėshtė shprehur se fatmirėsisht nė Shkodėr, krimi nuk ka lidhje me politikėn. "Por tė parėn ndėrhyrje qė do tė kem, do ta bėj publike" ka vazhduar ai. Ndreu nuk ka lėnė pa pėrmendur dhe valėn e largimeve. "Kėto ditė sulmi kanė shėrbyer dhe pėr tė evidentuar dhe policėt qė janė fshehur dhe nuk i janė pėrgjigjur aksioneve. Ka qenė njė njė provė dhe nė fund tė janarit, ju siguroj se do tė ketė dhjetra tė larguar". Nė pėrfundim tė konferencės sė improvizuar, Ndreu nuk ka harruar pa i kėrkuar falje popullsisė pėr ndonjė rast keqkuptimi qė ka ndodhur mes dy palėve nė furinė e aksioneve qė kanė pėrfshirė qytetin. "Janė gjėra qė ndodhin, por shpresojmė tė kemi mirėkuptimin e qytetarėve shkodranė pėr punėn qė po bėjmė".

Foshnja e vdekur ishte djalė
Gjendet buzė Drinit foshnja e braktisur
SHKODER - 11.02-2002 - Gjendet e braktisur dhe e vdekur, njė foshne e sapovdekur, e seksit mashkull. Dje nė mėngjes, banorė tė zonės sė Kusmasė, nė rrethin e Shkodrės, pranė fshatit Bushat, kanė vėnė re njė gjė tė bardhė buzė lumit Drin. Sapo i janė afruar, ata kanė vėnė re, se brenda disa ēarēafeve ndodhej njė foshnje e sapolindur. Menjėherė banorėt kanė lajmėruar policinė e Shkodrės, e cila, sapo ka shkuar nė vendin e ngjarjes ka konstatuar se foshnja kishte vdekur. Ekspertėt mjeko-ligjorė e kanė parė me kujdes djalin e sapolindur dhe kanė konstatuar se ai ishte hedhur nė atė vend, mbrėmjen e sė merkurės, duke u gdhirė dita e enjte. Ndėrkohė, burime nga policia e Shkodrės kanė bėrė tė ditur se, kanė filluar hetimet pėr zbardhjen e kėtij krimi. Madje, sipas tė njėjtave burime, fėmija mund tė jetė braktisur nga ndonjė vajzė apo grua nė kėtė zonė. Gjithsesi, deri mbrėmė, ēdo gjė ka qenė enigmė. Njė foshnje e "humbur" ka mbyllur aktivitetin e djeshėm tė jetės nė zonėn e Kusmasė, ndėrsa ajo qė e ka lindur dhe hedhur aty nuk dihet ende se kush ėshtė. Raste tė tilla ka pasur edhe nė rrethe tė tjera tė vendit, ku shumė femra zhdukin fėmijėt e tyre.

"Allegretto Albania" sot nė qytet
SHKODER - 11.02-2002 - Sot kisha e Motrave Stigmatine ngre siparin e stinės koncertore, "Allegretto Albania". I iniciuar nga ana e Instituti Italian i Kulturės, si dhe me bashkėpunimin e Konsullatės Italiane nė Shkodėr, stina koncertore do tė hapet nesėr me njė koncert pėr harqe. Nė pamundėsi pėr t'u zhvilluar nė teatrin "Migjeni", ky koncert do tė zhvillohet nė kishėn e Motrave Stigmatine, tė cilat kanė njė ambient tė pėrshtatshėm pėr tė . Ndėrkohė, sipas organizatorėve, pritet njė publik i gjerė artėdashėsish shkodranė, pasi veprimtari tė tilla u kanė munguar prej kohėsh.

Shefi i dritave: Jemi nė prag tė njė krize tė paparė

Faji ėshtė i rrjetit tė brendshėm tė qytetit qė nuk pėrballon ngarkesat
SHKODER - 12.01.2002 - Situata energjitike ėshtė mė alarmante se kurrė. Rrezikojmė qė qyteti tė ngelė tėrėsisht nė errėsirė" ėshtė shprehur drejtori i ndėrmarrjes elektrike Fran Franishta.
Tepėr i shqetėsuar pėr situatėn, ai ka pohuar me keqardhje se tashmė fajin nuk e kanė mė linjat e tensionit tė lartė apo sasia e pakėt e energjisė elektrike qė sjell KESH-i, por rrjeti i brendshėm i qytetit, tejet i dobėt.
E paralajmėruar dhe nga prefekti Liqejza, kriza energjitike nė tė cilėn pritet tė hyjė shumė shpejt qyteti, tashmė ėshtė konfirmuar dhe nga ana e numrit 1 tė dritave nė Shkodėr, drejtorit tė ndėrmarrjes elektrike SESA, Fran Franishta. Ky i fundit ėshtė shprehur se qyteti i Shkodrės, pritet tė pėrfshihet nė krizėn mė tė "errėt" energjitike qė ka parė ndonjėherė. "Aktualisht nė qytet janė 9 transformatorė tė djegur, tė cilėt janė krejtėsisht jashtė pėrdorimit. Ne nuk kemi fuqi financiare pėr tė blerė tė rinj dhe jemi duke u marrė me riparimin e atyre ekzistues. Pėr mė tej, problemi nuk ėshtė te linjat e tensionit tė lartė, por te ato tė tensionit tė ulėt, pra rrjeti i brendshėm i qytetit, i cili ėshtė tejet i amortizuar. Ngarkesa e energjisė elektrike nė fidra ėshtė 150 pėr qind, ndėrkohė qė nė transformatorė ajo shkon deri nė 200 pėr qind. Pra me pak fjalė, i gjithė qyteti pritet tė hyjė nė krizėn mė tė thellė energjitike qė ėshtė parė ndonjėherė". Nga ana tjetėr, Franishta nuk ka dhėnė ndonjė mundėsi shpėtimi nga kjo krizė, e cila do tė pėrballohet vetėm me riparimin e 9 transformatorėve tė djegur.

KOPLIK/ Sekuestrohen 65 koli
Bllokohet furgoni i cigareve kontrabandė

MALESI E MADHE - 12.01.2002 - Njė furgon me cigare kontrabandė ėshtė bėrė pronė e forcave tė policisė tė komisariatit tė Malėsisė sė Madhe. Uniformat blu kanė bėrė tė mundur bllokimin e tij rreth 7 kilometėr, pasi kishte dalė nga aksi kryesor, pikėrisht nė vendin e quajtur "Fieri i Kripės". Sipas burimeve nga policia, gjatė pasdites tė sė mėrkurės, kur shoferi i furgonit tip "Fiat", pa targa, ka vėnė re se po ndiqej nga policia ka devijuar dhe ka braktisur makinėn, e cila kishte si synim transportin e cigareve kontrabandė nga Mali i Zi deri nė Shkodėr. Malli mėsohet se sapo ishte shkarkuar dhe kur forcat e policisė, kanė shikuar ngarkesėn kanė gjetur 65 koli cigare tė markave tė ndryshme. Makina ėshtė bllokuar, ndėrkohė qė shoferi i saj nuk dihet akoma se kush ėshtė.
Ky ėshtė rasti i parė pėr kėtė vit, qė uniformat blu tė Malėsisė sė Madhe bllokojnė cigare kontrabandė. Vitin e kaluar janė shėnuar dhjetra raste tė sekuestrimit tė mallrave pėrgjatė kalimeve tė paligjshme kufitare, duke filluar qė nga cigaret e duke pėrfunduar te veshmbathja.

Lirohet kėngėtari. Nga paraburgimi nė varrimin e tė moshuarit
Ekspertiza: Bujar Qamili nuk ėshtė fajtor

MALESI E MADHE - 12.01.2002 - Lirohet kėngėtari Bujar Qamili. I ndaluar nga ana e policisė, pasi ka aksidentuar me pasojė vdekje 65-vjeēarin Sejdin Ramadani nga Malėsia e Madhe. Po dje, sapo ai ėshtė liruar, ka shpejtuar pėr tė marrė pjesė nė varrimin e tė moshuarit. Sipas burimeve nga policia, veprimet e ekspertizės e kanė nxjerrė fajtor tė moshuarin, pasi ai ka qenė duke prerė rrugėn nė mėnyrė tė pakujdesshme me motoēikletė. Kjo ka sjellė dhe vdekjen e tij. Megjithatė, kanė qenė dhe vetė familjarėt e viktimės, tė cilėt kanė kėrkuar lirimin e kėngėtarit tė mirėnjohur tė kėngės popullore shkodrane. Sipas burimeve nga policia, aksidenti ka ndodhur tė enjten pasdite rreth orės 17.30, nė kohėn kur Qamili po kthehej nga Malėsia e Madhe. Pikėrisht rreth 400 metra, pasi makina e kėngėtarit kishte lėnė pas qytezėn e Koplikut, ėshtė pėrplasur me burrin qė u ka prerė rrugėn, pa vėnė re se po kalonte makina. Menjėherė makina e Qamilit ėshtė ndalur dhe ka tentuar t'i japė ndihmėn e parė tė moshuarit, por mė kot, pasi ai kishte vdekur. Qamili ka pritur organet e rendit, tė cilat kanė bėrė shoqėrimin e tij, sipas tė gjitha rregullave dhe vetėm pasi kanė pėrfunduar veprimet e ekspertizės, ai ėshtė lėnė i lirė.

Arrestohet Pėr vrasje
Ishte shpallur nė kėrkim qė nė vitin 1998, kur dhe kishte vrarė pėr gjakmarrje. Forcat e policisė kanė bėrė tė mundur ndalimin e Ndoc Shllakut 64 vjeē, banor i fshatit Darragjat. Pikėrisht nė kėtė fshat ka ndodhur dhe vrasja, ku viktimė ka ngelur Vlash Shllaku.

Nė pranga pėr plagosje
Forcat e policisė tė komisariatit tė Shkodrės, gjatė ditės sė djeshme kanė bėrė tė mundur ndalimin e Gjovalin Ndoit, i cili kėrkohej prej kohėsh pėr njė plagosje. Sipas burimeve nga policia, ngjarja ka ndodhur disa muaj mė parė, nė fshatin Oblikė, fshat ku banonte dhe i ndaluari.

Reagon Liqejza: Administrimin e emergjencės nė Veri e bėj unė
Qarku: Prefektura ndan ndihmat sipas politikės

SHKODER - 13.01.2002 - Situata emergjente ndez konfliktin mes Kėshillit tė Qarkut dhe Prefekturės. Shkelje kompetencash apo detyrime ligjore nė shpėrndarjen e ndihmave ushqimore dhe asaj ekonomike pėr zonat e bllokuara, dy institucionet e pushtetit vendor nuk po arrijnė tė merren vesh me njėra-tjetrėn.
Madje, ata kanė nisur akuza dhe kundėrakuza pėr preferenca politike sipas komunave nė shpėrndarjen e ndihmave.
"Prefektura ka shkelur kompetencat e saj dhe po ndėrhyn nė punėn qė na takon ne tė bėjmė" ėshtė shprehur pėr GAZETEN, nėnkryetari i kėshillit tė Qarkut, Fredi Stėrkaj. I revoltuar, pasi organi i prefekturės, nuk ka lejuar kėshillin e qarkut tė marrė pjesė nė pėrcaktimin e listės sė ndihmave nė komunat e bllokuara, ai ėshtė shprehur se institucioni qė drejton Liqejza, ėshtė duke i shpėrndarė ndihmat sipas preferencave politike. Diferencimet janė bėrė madje nė komuna ku situata paraqitet e njėjtė dhe ndihmat kanė shkuar nė sasi tė ndryshme.
Nga ana e tij prefekti Liqejza ka kundėrshtuar tezėn e hedhur nga Stėrkaj pėr shkelje kompetencash nga ana e prefekturės, duke e argumentuar me ligjin nė fuqi. "Ne si institucion na takon tė ngrejmė kėshillin e emergjencės sipas ligjit, ku kryetar duhet tė jem unė" ėshtė shprehur prefekti nė lidhje me shpėrndarjen e ndihmave. Gjithashtu prefekti Liqejza nuk ka harruar tė bėjė publike dhe shpėrndarjen e deritanishme tė ndihmave, si dhe tė atyre qė kanė ndėr mend tė shpėrndajnė. Sipas tij nė komunat e Shalės janė planfikuar pėr t'u shpėrndarė 20 tonė ushqime dhe kanė mbėrritur vetėm 3,5 tonė; nė komunėn e Pultit kanė mbėrritur 11.5 tonė ndihma; nė komunėn e Temalit kanė mbėrritur 12 tonė ndihma; ndėrkohė qė nė Shllak dhe Shoshė janė planifikuar tė shpėrndahen pėrkatėsisht 5 dhe 17 tonė ndihma. "Nuk jemi duke pasur shumė efikasitet me helikopterėt, prandaj jemi duke provuar tė dėrgojmė ndihmat me anė tė autokolonave ushtarake, tė cilat gjejmė rastin t'i falenderojmė" ka pėrfunduar Liqejza.

Pranga Gjon Gjekės Policia: Mashtroi njė tregtar nga Durrėsi
SHKODER - 13.01.2002 - Policia arreston Gjon Gjekėn. Njė tjetėr emėr i skeduar prej kohėsh nė dosjet e policisė tė Shkodrės, ėshtė vėnė pėr tė disatėn herė nė pranga. Ai ėshtė ndaluar nga ana e uniformave blu nė mbrėmjen e sė premtes dhe nuk ka bėrė asnjė rezistencė. Sipas burimeve nga policia, ndalimi i Gjekės ėshtė bėrė me akuzėn "Vjedhje me anė tė mashtrimit" pas denoncimit tė njė shtetasi nga Durrėsi. Mėsohet nga policia se Gjeka, pasi ka blerė disa paisje motorike nė Durrės, i ka dhėnė tregtarit njė urdhėr-xhirimi parash, i cili ishte falso. Bėhet fjalė pėr njė shumė prej 7 milion lekėsh tė reja, tė cilat Gjeka i ka blerė paisje. Organet e rendit deklarojnė se ndalimi i Gjekės, bėhet pėr tė disatėn herė, pasi ai ka qenė njė prej emrave tė vėnė nė rreth prej kohėsh nga policia. Gjeka mė parė ka qenė i ndaluar pėr armėmbajtje pa leje, akuzė me tė cilėn ėshtė arrestuar para disa ditėsh dhe njė tjetėr emėr i njohur nė qytet, Shkėlqim Cafi.

Ndėrpriten telefonatat interurbane
SHKODER - 13.01.2002 - Gati jashtė pėrdorimit stacioni pėrcjellės i valėve nė Midė tė Pukės. Dhe sinjalin e parė tė defekteve e ka dhėnė nė linjat interurbane tė telefonave. I vetmi stacion ku gjenden pėrsėritėsat dhe bėn tė mundur transmetimin e linjės sė Televizionit Shqiptar, Telekomit, AMC-sė dhe Vodafane, ai ėshtė nė prag tė njė "black-out" total. Paralajmėrimi i parė ėshtė dhėnė nga prefekti Liqejza, i cili ka paralajmėruar mosfunksionimin e tij pėr shkak tė bllokimit tė rrugėve. Madje as helikopterėt nuk kanė mundur tė ulen nė Midė tė Pukės, pėr tė bėrė furnizimin me energji tė gjeneratorėve, tė cilėt vėnė nė punė repetitorėt. Sipas specialistėve, shumė shpejt dhe linjat e celularėve rrezikojnė tė ndėrpriten.

Pakt mes Tatimeve e Zyrės sė Punės
SHKODER - 13.01.2002 - Puna e zezė ngushton radhėt. Njė vendim i fundit i ndėrmarrė mes Inspektoriatit Shtetėror tė Punės, degės sė Tatim-Taksave dhe Sigurimeve Shoqėrore, do tė startojė njė kontroll tė fuqishėm nė regjistrimin e subjekteve juridike dhe fizike.
"Synojmė njė hap tė tillė, pasi duam tė ulim sa mė shumė numrin e atyre qė shfrytėzohen nė punė tė zezė. Njėkohėsisht duam dhe tė rritim numrin e atyre qė paguajnė sigurimet shoqėrore" janė shprehur burime nga dega e Tatim-Taksave nė lidhje mė kėtė inisiativė tė re. Ky hap ėshtė ndėrmarrė nė prioritetin qė i ka dhėnė pushteti lokal i Shkodrės pėrmirėsimit tė Shėrbimeve Publike dhe kryesisht vjeljes sė taksave.

Shkodranėt nė Shirokė pėr t'a parė. Ja ē'thonė tė moshuarit
Ngrin Liqeni i Shkodrės Fenomeni pas 35 vjetėsh

SHKODER - 15.01.2002 - Ky dimėr vazhdon tė habisė shkodranet. Liqeni i Shkodrės ka gdhirė i ngrirė mėn-gjesin e sė hėnės dhe kjo nuk ka kaluar pa u bėrė objekt bisede pėr ta.
Temperaturat tepėr tė ulta tė rikthyera kėto dy ditėt e fundit kanė bėrė qė shkodranėt ta shohin liqenin e ngrirė pas 35 vitesh. Banorėt e Shirokės kujtojnė, se njė pamje e tillė nuk ėshtė pėrsėritur qė mė 1963. "Kur u ngrita nė mėngjes nuk po u besoja syve kur pashė liqenin e ngrirė. Ishte hera e parė qė shikoja njė pamje tė tillė, megjithėse kam lindur dhe jetoj kėtu. Njė gjė tė tillė vetėm e kam dėgjuar", pohon kėshtu jo pa habi Bajrami, 32 vjeē, i cili e siguron jetesėn pikėrisht duke peshkuar nė ujrat e liqenit tė Shkodrės. Ndėrsa tė moshuarit kjo situatė i ka bėrė tė mendohen pėr tė kujtuar, se kur ka qenė viti mė i afėrt qė kanė parė liqenin e Shkodrės tė ngrirė. "Ka qenė viti '63, kur liqeni u ngri. Ka qenė njė ndėr dimrat mė tė ftohtė qė mbaj mend dhe ngrirja e liqenit ishte diēka e rrallė edhe pėr prindėrit tanė atėherė. Hidhnim gurė qė shkonin deri nė gjysmė tė liqenit dhe ato ktheheshin prapa. Madje, kemi ecur edhe nė kėmbė mbi liqenin e ngrirė. Tamam siē po bėjnė kėto fėmijė sot", hyn kėshtu nė bisedė me ne njė i moshuar nga Shiroka, i cili pėr tė treguar i afrohet mė shumė bregut dhe prek me kėpucė ujin tashmė tė ngrirė tė liqenit. Megjithėse ėshtė e vėshtirė tė flitet me saktėsi pėr madhėsinė e sipėrfaqes sė ngrirė tė liqenit, ajo ēfarė mund tė pohohet ėshtė fakti, qė kjo sipėrfaqe shkonte pėrtej asaj, ēfarė mund tė kapė syri i njeriut. Trashėsia e akullit ishte disa centimetra. Lajmi i ngrirjes sė liqenit tė Shkodrės i ka ngacmuar dhe vetė shkodranėt, tė cilėt nuk kanė pėrtuar qė tė nisen drejt Shirokės dhe tė pinė kafe nė njė peisazh disi ndryshe nga ē'janė mėsuar. Paraditja e sotme mund tė quhet dhe "rituali i hedhjes sė gurit". Buzė bregut mund tė shihje njerėz tė moshave tė ndryshme, tė cilėt hidhnin gurė nė liqen pėr tė provuar, se deri ku shkonte sipėrfaqja e ngrirė, apo thjesht pėr tė parė se si gurėt qė hidhnin nė ujė nuk formonin rrathė, ashtu siē ndodh rėndom, por ktheheshin prapa si t'i hidhje nė asfalt. Pėr specialistėt, kjo situatė e rrallė pėr liqenin e Shkodrės ka njė spjegim. Ata e lidhin kėtė dukuri me ngrirjen e lumenjeve dhe mosqarkullimin e ujrave tė kėtij liqeni.

Nė pranga Bata, plagosi shefin e krimeve nė Koplik
SHKODER - 15.01.2002 - Arrestohet autori i plagosjes sė shefit tė krimneve tė Komisariatit tė Malėsisė sė Madhe, Prel Pjetrushi. Artan Bata, 24 vjeē, ėshtė ndaluar nė njė hotel nė Vlorė, mbrėmjen e sė dielės, ndėrkohė qė nė Shkodėr ka mbėrritur paraditen e njė dite mė vonė, pėr tė pėrfunduar nė qelitė e Drejtorisė sė Policisė sė Shkodrės. 24-vjeēari, sipas burimeve zyrtare nga policia e Shkodrės, ėshtė arrestuar, pasi akuzohet pėr vrasje me dashje pėr shkak tė cilėsive tė veēanta tė viktimės, e mbetur nė tentativė, si dhe favorizim prostitucioni. Bashkė me autorin ėshtė arritur qė tė bėhet edhe bllokimi i mjetit me tė cilin ėshtė bėrė plagosja, njė "Benz 190" me targa tė huaja, si njė shtetase 18-vjeēare nga Shkodra, tė cilėn do ta ēonte nė Itali. Gjithnjė, sipas burimeve nga policia, pjesėmarrės nė ngjarje kanė qenė dhe dy persona tė tjerė. Ata, tashmė janė identifikuar dhe janė shpallur nė kėrkim, por blutė nuk kanė bėrė publik emrat e tyre. Plagosja e shefit tė krimeve nė Komisariatin e Malėsisė sė Madhe, e ndodhur mė 21 dhjetor 2001, rreth orės 18.30 minuta, nė afėrsi tė banesės sė tij, nė fshatin Grudė, nuk kaloi pa zhurmė. Kjo dhe pėr faktin, se gjendja shėndetėsore e Prel Pjetrushit ishte mjaft e rėndė. Sidoqoftė, ai tashmė ndodhet i shtruar nė Spitalin Ushtarak tė Tiranės dhe ėshtė jashtė rrezikut pėr jetėn.

"Njė falenderim pėr ēfarė bėn"
Biznesi sponsorizon festėn e Policisė
SHKODER - 15.01.2002 - Biznesmenėt shkodranė sponsorizojnė festėn e policisė. "Njė falenderim pėr atė ēfarė po bėn policia kėto ditė nė Shkodėr". Ka qenė ky argumenti qė vetė biznesmenėt kanė dhėnė. Ndryshe nga ceremonitė e viteve tė shkuara nė Drejtorinė e Policisė sė Shkodrės, kanė qenė bashkė politikanė tė krahėve tė ndryshėm politikė, pushtetarė lokalė, deputetė, biznesmenė, si dhe vetė protagonistėt, uniformat blu.
Drejtuesit e policisė sė Shkodrės janė ndjerė tė kėnaqur nė ceremoninė e festės sė tyre, pasi pas kaq kohėsh nisin tė marrin falenderime pėr punėn e tyre tė mirė nė qytet. Drejtori i Policisė sė Shkodrės, kolonel Pjerin Ndreu, ėshtė shprehur, se kjo qė po bėhet nė Shkodėr ėshtė vetėm fillimi dhe 90-vjetori i formimit tė policisė do tė festohet nė njė qytet me njė siguri dhe rend model.

Zgjidhet kryesia e Kėshillit tė Qarkut
SHKODER - 15.01.2002 - Socialistėt shkodranė ngrenė kryesinė e Kėshillit tė Qarkut. Nė prani tė sekretarit Organizativ tė Partisė Socialiste, Petro Koēi, paraditen e sė hėnės ėshtė bėrė dhe mbledhja pėr zgjedhjen e Kryesisė sė Kėshillit. Ky kėshill mbledh socialistėt e Shkodrės, Malėsisė sė Madhe dhe Pukės. Ashtu siē ishte vendosur, nė kryesi u zgjodhėn 5 anėtarė nga Shkodra dhe nga 3 anėtarė nga Puka e Malėsia e Madhe, ndėrkohė qė kryetarėt e partisė pėr kėto rrethe, automatikisht ishin anėtarė tė kryesisė. Nga zgjedhjet e bėra kryetar u zgjodh, Lekė Ēukaj dhe sekretar Bashkim Lahi. Ndėrsa tė tjerėt kanė mbetur anėtarė tė thjesht tė Kėshillit.

Bashkia harton projektin pėr apartamente, EKB nuk ka fondet e duhura
"S'kemi sheshe ndėrtimi"

Enti "dorėzohet" para 3 mijė tė pastrehėve
SHKODER - 16.01.2002 - Shkodranėt dhe pėr vitin 2002 do tė jenė tė pastrehė. Pėr kėtė vit nuk duhet tė shpresojnė nė zgjidhjen e problemit tė shumėdiskutuar dhe shumė tė premtuar nėpėr fushata elektorale. E gjitha ēfarė ofron Enti Kombėtar i Banesave pėr shkodranėt ėshtė ndėrtimi i njė pallati me njė vlerė 80 milionė lekė.
Nė mijėra familje shkodrane qė numėrohen si tė pastreha nė qytet vetėm 24 do tė jenė fatlumet, pasi deri tani ėshtė bėrė publik ndėrtimi i vetėm 24 apartameteve. Si pėr tė mos mjaftuar mungesave e fondeve pėr ndėrtimin e pallateve nė Shkodėr, del nė plan tė parė mungesa e shesheve pėr ndėrtim. Qyteti i Shkodrės, ėshtė cilėsuar si ndėr tė vetmit nė Shqipėri ku nuk ka asnjė copė tokė tė lirė. Kjo ka bėrė qė tė vėshtirėsohet shumė puna e Bashkisė nė pėrcaktimin e shesheve pėr ndėrtim duke e bėrė disi tė pazgjidhur kėtė ēėshtje. Megjithatė, Bashkia ka deklaruar, se ajo tashmė e ka tė gatshėm projektin e kompleksit tek ish-Divizioni, projekt qė ėshtė brenda standarteve bashkėkohore. Aty janė parashikuar jo vetėm ndėrtimi i disa pallateve, por dhe krijimi i ambienteve ēlodhėse apo dhe parkingjeve, gjė pėr tė cilėn duhen shumė fonde. Vetė Bashkia duket e pakėnaqur nga cilėsia e investimit qė afrohet nga Enti i Banesave. Ky Ent financon projekte tė vitit '83, ndėrkohė qė nėnkryetari i Bashkisė sė Shkodrės, Fatlum Nurja, ka kėrkuar qė Shkodra tė mos mbesė pas dore, duke i ndėrtuar pallate qė nuk i pėrshtaten kėrkesave tė kohės. Shkodra tė regjistruar si tė pastrehė ka rreth 3 mijė familje, nė njė kohė qė ky numėr realisht ėshtė shumė i madh.
Problemi i strehimit nė Shkodėr u rikthye pėr diskutim gjatė analizės sė punės njėvjeēare qė ky institucion bėri dy ditė mė parė. Nga rezultatet e paraqitura mėsohet, se Enti i ėshtė drejtuar gjyqit pėr tė pabindurit. Janė 10 familje, tė cilat qė nga viti '94, akoma nuk kanė shlyer detyrimet qė kanė ."I jemi drejtuar gjykatės si tė vetmen mundėsi pėr tė detyruar kėto familje", pohojnė kėshtu drejtues tė Entit tė Banesave.

Nė ēezma ujė me ngjyrė
SHKODER - Uji i ndotur tremb shkodranėt. Paraditen e sė martės nė ēezma uji ka dalė me ngjyrė. Burime nga ujėsjellėsi janė mundur tė qetėsojnė qytetarėt mė shpjegimin e tyre. Sipas tyre, ēdo gjė lidhet me ndėrprerjen e dritave nė Stacionin Qendror tė Pompave. Mosfurnizimi me energji elektrike ka bėrė, qė qyteti tė mos ketė ujė pėr njė kohė tė konsiderueshme, e pėr pasojė tubat janė ndryshkur.

Ndryshohet shefi i krimeve
SHKODER - Vazhdojnė ndryshimet nė Drejtorinė e Policisė sė Shkodrės. Emri mė i ri qė vihet nė drejtim tė saj ėshtė, Adriatik Ago. Detyra e tij tashmė ėshtė, shef i Policisė Kriminale pėr Drejtorinė e Policisė sė Shkodrės. Paraditen e sė martės ėshtė bėrė publik dhe zėvendėsimi Remzi Brahimit.

"Kyēet" zona industriale nga mungesa e energjisė

Dhjetra vetė pa punė. Prefekti: Po pėrpiqemi qė tė bėjmė diēka
SHKODER - 17.01.2002 - Sipas statistikave tė marra nė Prefekturėn e Shkodrės, nė zonėn industriale janė tė vendosura 90 pėr qind e aktiviteteve private tė qytetit. Njė fakt i tillė ka bėrė, qė Prefektura ta cilėsonte kėtė zonė, si tė rėndėsisė sė veēantė dhe tė urdhėronte mosndėrprerjen e energjisė elektrike gjatė gjithė kėsaj periudhe.
Sipas prefektit Liqejza, njė masė e tillė kishte si qėllim vazhdimin normal tė aktivitetit tė bizneseve shkodrane nė njė kohė, qė kyfizimet e dritave nė familjet shkodrane ishin prezent pėr orė tė tėra. Me kėtė masė u ndien tė kėnaqur jo vetėm pronarėt e tyre, por dhe punėtorėt, tė cilėt kėshtu mund tė vazhdonin tė punonin dhe detyrimisht edhe tė paguheshin. Por gjithēka mori fund para tre ditėve, kur kufizimet e energjisė u shtuan. Pėr pasojė, zona industriale nuk furnizohet mė me energji elektrike duke shkaktuar anomali nė punėn e ndėrmarrjeve qė ushtrojnė aktivitetin nė kėtė zonė. "Ne ishim tė detyruar qė tė bėnim kufizime nė kėtė zonė pėr faktin, se kuota e energjisė elektrike pėr Shkodrėn ėshtė ulur. Megjithėse kjo kuotė ėshtė ulur pak ne nuk donim qė tė shtoheshin kufizimet tek qytetarėt. Nė kėto kushte ne u detyruam qė tė pėrfshjmė nė kufizim zonėn industriale", thotė Prefekti. Por, gjithnjė sipas Liqejzės, po punohet pėr tė gjetur njė zgjidhje. "Nuk mund tė them me saktėsi se sa prej aktiviteteve atje janė mbyllur, por fakti qė aty janė tė vendosur 90 pėr qind e bizneseve tė Shkodrės na bėn qė tė preokupohemi seriozisht pėr tė gjetur njė zgjidhje. Pikėrisht pėr kėtė po punohet si me drejtuesit e hidrocentralit, ashtu dhe me ato tė Ndėrmarrjes Elektrike. Ne shpresojmė qė shumė shpejt ta gjejmė kėtė zgjidhje, pa harruar dhe kėputjen e linjave tė dyta qė nė atė zonė janė tė shumta".
Nė dy anėt e zonės industriale janė vendosur aktivitete nga mė tė ndryshmet duke filluar me ato tė pėrpunimit tė drurit, tė metaleve, rrobaqepėsi, kėpucė, prodhim birre apo produkte ushqimore. Megjithėse jo tė shumta nė numėr, nė krahasim me numrin e popullsisė, kjo ka qenė zona me numrin mė tė madh tė tė punėsuarve, tė cilėt tashmė rrezikojnė tė jenė tė papunė, pėr shkak tė mbylljes sė kėtyre aktiviteteve. Rritja e papunėsia nė Shkodėr ka nisur tė ndihet qė me fillimin e kufizimeve tė energjisė elektrike kėto vitet e fundit, fakt qė bėri tė rritet numri i familjeve qė marrin ndihmėn ekono-mike. Ditėt e fundit, situata e furnizimit me enrgji elektrike ėshtė ndier shumė dhe tek qytetarėt. Tashmė orėt me drita nė familjet shkodrane janė ulur nė 4-5 orė gjatė 24 orėve.

Austriakėt: Po s'paguat harrojeni ujėsjellėsin
SHKODER - Shkodranėt rrezikojnė vazhdimin e projektit tė ujėsjellesit. Kėtė radhė alarmin e ka dhėnė pėrfaqsuesi austriak, i cili ka bėrė njė takim me kryetarin e Bashkisė sė Shkodrės, Ormir Rusi. Sipas, Franc Tėpfel, konsulentit austriak pėr projektin e ujėsjellėsit tė Shkodrės, nėse shkodranėt nuk paguajnė faturat e ujit tė pijshėm, pala austriake nuk do tė financojė fazėn e tretė tė projektit. "Nė asnjė vend tė botės investimet nuk bėhen pa u siguruar pėr efiēencėn e tyre". Faza e tretė e projektit austriak kap shifrėn e 30 milionė shilingave austriake dhe pėrfshin ndėrhyrjen nė rrjetin e brendshėm, testin pėr rezervuarin e katėrt dhe lidhjen e stacionit tė pompave me tre rezervuarėt e tjerė, duke bėrė qė furnizimi me ujė tė pijshėm tė jetė 8 mijė metėr kub pėr sekondė. Deri tani furnizimi i ujit tė pijshėn nė qytet ėshtė 1 mijė metėr kub ujė nė sekondė.

Dy rumunet shpėtojnė nga tutorėt
SHKODER - Shpėtojnė prej tutorėve tė tyre dy rumune, tė cilat kishin qėndruar nė njė shtėpi tė braktisur pėr disa ditė. Rreth orės 10.00 tė paradites sė djeshme, 2 vajzat, 18 dhe 20 vjeēe kanė arritur qė tė shpėrthejnė derėn e shtėpisė ku banonin prej disa kohėsh. Ato i janė drejtuar shkollės "Dėshmorėt e Prishtinės", si godina mė e afėrt me shtėpinė. Dy vajzat gjysmė tė zhveshura kanė hyrė nė shkollė duke kėrkuar ndihmėn e njerėzve aty. Kanė qenė mėsueset e shkollės, tė cilat fillimisht kanė dalė nė treg pėr tė blerė rroba pėr dy vajzat dhe mė pas kanė lajmėruar policinė, fakt ky qė ėshtė kundėrshtuar nga vetė vajzat, pasi ato nuk kanė pasur besim se ēdo gjė do tė shkonte mirė. Sipas vetė pohimeve tė vajzave ato kishin qenė shoqe nė Rumani dhe kishin mbėrritur nė Shkodėr nėpėrmjet liqenit tė Shkodrės, vend ku ėshtė bėrė dhe shitja e tyre.

Premtimi i Ilir Metės ende nė letėr. Italianėt japin alarmin
Ura e Bunės rrezikon tė shembet nga amortizimi

SHKODER - 18.01.2002 - Ura e Bunės rrezikon tė shembet, duke sjellė ndonjė tragjedi pėr shkodranėt. Kjo ėshtė fraza qė prej shumė kohėsh thuhet nga specialistė shkodranė apo dhe pushtetarė.
Tė mėsuar me kėtė gjendje u duk se problemi i saj nisi tė harrohet, pasi nga Tirana nuk premtohej asnjė fond pėr tė. Ardhja e specialistėve italianė ka rikthyer frikėn pėr tė. Gjendja tejet e amortizuar e saj, dėmtimet serioze kanė alarmuar specialistėt e huaj tė cilėt nuk kanė nguruar qė ta cilėsojnė situatėn katastrofike dhe tė kėrkojnė, qė zgjidhja tė jetė sa mė e shpejtė. Kryetari i Bashkisė sė Shkodrės, Omir Rusi, sapo ėshtė ulur nė kolltukun e numrit njė tė qytetit, ka deklaruar domosdoshmėrinė e ndėrhyrjes tek Ura e Bunės. Ka qenė kjo kėmbėngulje qė bėri kryeministrin shqiptar, Ilir Meta, ta pėrcaktonte Urėn e Bunės, si njė prioritet tė qeverisė shqiptare pėr vitin 2002. Meta deklaroi, se nuk kishte qenė nė dijeni pėr gjendjen nė tė cilėn ndodhej kjo pas prezantimit tė situatės qė i bėri kryetari i Bashkisė. Gjendja e Urės bėri qė tė mos realizohet dhe ndėrhyrja e KFOR-it, e parashikuar qė dy muaj mė parė. Kjo, pėr faktin, se kjo urė nuk pėrballon ndėrhyrje tė pjesshme. Tė fundit qė e bėnė alarmante situatėn e urės ishin specialistėt italianė qė panė nga afėr kushtet teknike tė saj. Ata nuk hezituan tė deklaronin, se pėrdorimi i kėsaj ure mund tė ēonte nė katastrofė. Ura e Bunės ka njė rėndėsi tė madhe, pasi ajo lidh qytetin me zonat e Shirokės, Zogaj, Zusit. Nė anėn tjetėr tė urės janė hapur disa ndėrmarrje, tė cilat janė detyruar qė tė mbyllin aktivitetin, pėr shkak se gjendja e urės nuk lejon kalimin e kamionėve me materiale me tonazh tė madh. Ura e Bunės ka njė rėndėsi tė madhe edhe pėr lidhjen me Malin e Zi nėpėrmjet Muriqanit.

PS lokale, mbildhet Kėshilli Koordinativ
Nano ndryshe nga ēfarė ishte deklaruar mungon nė Shkodėr. Kėtė tė enjte ishte planifikuar qė tė bėhej mbledhja e Kėshillit Koordinativ tė Qarkut tė PS-sė, ku kishte deklaruar ardhjen dhe kryetari i socialistėve, Fatos Nano. Axhenda e rėnduar qė Nano ka pasur, kjo pėr shkak dhe tė shtyrjes sė aktivit tė Durrėsit ka bėrė qė ai tė mos jetė i pranishėm nė Shkodėr. Nga Tirana mbėrritėn me rreth 2 orė vonesė, Et'hem Ruka dhe Taulant Dedja. Nė qendėr tė diskutimeve ka qenė ligji pėr decentralizimin e pushtetit lokal, ndėrkohė qė jo mė pak vend zunė problemet e brendshme qė po kalon PS-ja, duke kėrkuar qė ēdo gjė tė zgjidhej me kompromis. Nga ana tjetėr, Prefekti i Shkodrės, Gjergj Liqejza, nuk harroi, qė t'u kujtonte drejtuesve socialistė qė tė mos ndėrhynin nė administratė.

Dy rumunet ende nė Shkodėr
Dy vajzat rumune vazhdojnė tė qėndrojnė nė Shkodėr. Momentalisht ato janė nė ambientet e Drejtorisė sė Policisė sė Shkodrės. Ato nuk janė trajtuar njėlloj si tė ndaluarit e tjerė, madje janė strehuar nė njė ambient tjetėr. Dy vajzat, Ana, 20 vjeēe dhe Michaila, 21 vjeēe, janė nėn mbikqyrjen e shoqatės IOM. Qė tė dyja kanė probleme shėndetsore. Sipas mjekėvė, njėra ka ftohje tė rėndė, ndėrsa tjetra ėshtė nė gjendje tė ndėrlikuar psiqike me depresion tė rėndė. Sipas tyre historia e hidhur ka nisur qė mė 24 dhjetor kur dy shoqet ishin nisur pėr tė kaluar festat nė Serbi dhe mė pas, janė mashtruar, duke u shitur nė Shkodėr, pasi kanė kaluar nėpėrmjet Liqenit.

Ndihma pėr zonat malore
Dy helikopterė tė forcave tė KFOR-it transportuan dje 20 ton ndihma ushqimore pėr banorėt e komunave tė Selcės nė rrethin e Malėsisė sė Madhe dhe Shalė tė rrethit tė Shkodrės. Sipas ATSH-sė, inspektori i Shtabit tė Emergjencės Civile nė kėtė prefekturė, Pėllumb Dani, tha pėr ATSH-nė se, sot helikopterėt e KFOR-it bėnė dy fluturime pėr nė komunat e thella malore tė Selcės dhe Shalės, duke transportuar 20 ton ndihma ushqimore, si miell, vaj, makarona, etj, tė akorduara nga Kryqi i Kuq Shqiptar

Janė mė problematiket. Ja cilat janė dhe sa lekė do tė "hanė"
Ura e Bunės rrezikon tė shembet nga amortizimi

SHKODER - 19.01.2002 - Bashkia e Shkodrės cakton prioritetet pėr projektet e rrugėve nė qytet. Kėshilltarėt bashkiakė kanė miratuar 4 rrugėt qė mund tė kthehen nė normalitet. Sipas sektorit urbanistik, ėshtė bėrė njė punė e madhe pėr tė pėrcaktuar qartė nevojat e qytetit nė infrastrukturė. Rrugėt qė presin projektet dhe investitorėt, janė katėr. Eshtė rruga "Vasil Shanto", qė pėrfshin pjesėn nga shkolla "Ndre Mjeda" deri te monumenti i Pesė Heronjve tė Vigut. Kjo rrugė, sipas parashikimeve, kėrkon njė fond prej 114 milionė lekėsh tė reja dhe mendohet qė tė realizohen ndėrhyrje nė trotuare, nė asfaltim, nė gjelbėrimin e dy anėve tė saj. Ky aks do tė ketė njė gjatėsi 800 metra dhe njė gjerėsi prej 18 metrash. Rruga e dytė ėshtė ajo "Skėnderbeg", duke pėrfshirė kėshtu aksin rrugor nga sheshi "Isa Boletini" deri te Varrezat Katolike. Rruga ėshtė menduar tė ketė njė ndėrhyrje tė plotė me njė fond prej 115 milionė lekėsh. Gjatėsia e saj kap 1770 metra dhe ka njė gjerėsi prej 14 metrash. Nuk ka mbetur jashtė dhe hyrja e qytetit. Madje, sipas Bashkisė, kėsaj rruge duhej t'i kushtohej kujdes, pasi ėshtė prezantimi i parė qė bėn Shkodra me tė tjerėt. Fondi i kėrkuar pėr tė ėshtė 197 milionė lekė, me njė gjatėsi 1350 metra dhe njė gjerėsi 18 metra. Nė kėtė aks janė parashikuar dhe trotuaret 6 metra. Rruga e fundit ėshtė ajo qė pėrfshin aksin "Lekė Dukagjini" deri nė "Ali Kelmendi". E parashikuar me segmente, ajo kap shifrėn 108 milionė lekė, ndėrkohė qė priten edhe investime tė huaja. Sipas kryetarit tė Bashkisė, Omir Rusi, Bashkia qė ai drejton, ka arritur tė krijojė besimin te tė huajt, jo vetėm pėr projektet serioze qė ka paraqitur, por dhe pėr menaxhimin e mirė tė fondeve tė dhėna.

Energjia, Bashkia llogari KESH-it
SHKODER - "Kriza energjitike po shkatėrron qytetin e Shkodrės. Bizneset po mbyllen ēdo ditė dhe oraret e kyfizimeve kanė vetem rritje". Kėshtu ėshtė pėrcaktuar situata nė qytetin e Shkodrės nga Bashkia, e cila nuk ka ngurruar tė bėjnė njė deklaratė, ku i ėshtė kėrkuar KESH-it dhe drejtuesve tė tij nė Shkodėr, qė tė japin shpjegime pėr kufizimet qė shkojnė nė mė shumė se 20 orė, madje ėshtė kėrkuar qė tė bėhen publike dhe oraret e kufizimeve.

Tensioni djeg marketin "Beni"
SHKODER - Megjithėse disa ditė pa drita, digjet plotėsisht supermarket "Beni". Ngjarja ka ndodhur nė lagjen "Tre heronjtė". Zona e pallateve nuk ėshtė furnizuar me energji pėr tri ditė, megjithatė njė tension i lartė, i ardhur gjatė natės sė tė enjtes, ka shkaktuar djegien e plotė tė tij, duke i shkaktuar pronarėve njė dėm qė kap vlerėn e disa milionė lekėve.

Karamahmut Pasha te shatėrvani
SHKODER - Karamahmut Pasha "mund" Ahmet Zogun. Bėhet fjalė pėr vendndodhjen e shtatoreve tė tyre. Pas shumė debatesh, u vendos qė shtatorja e Karamahmut Pashės tė vendoset nė lulishten te shatėrvani, nė qendėr tė qytetit, vend ky qė pėrfaqėsues tė Legalitetit e donin pėr shtatoren e Ahmet Zogut.

"Tė investojmė pėr energjinė". Javėn tjetėr negociatat me KESH-in
Dritat, Bashkia kėrkon zgjidhje me biznesmenėt

SHKODER - 20.01.2002 - Bashkia e Shkodrės kėrkon tė zbusė katastrofėn ekonomike, nė tė cilėn ndodhet qyteti, duke u bėrė palė me KESH-in dhe biznesmenėt. Bėhet fjalė pėr zonėn industriale, ku janė tė vendosura 90 pėr qind e bizneseve tė qytetit, tė cilat momentalisht janė jashtė furnizimit me energji. Kjo ka bėrė, qė prodhimet aty tė bllokohen, shumė prej tyre tė mbyllen plotėsisht, pa harruar falimentimin e mundshėm tė tyre, pasi janė tė lidhura me ndėrmarrje tė huaja. Bashkia e Shkodrės ka organizuar pėr herė tė parė njė takim tė gjerė me pėrfaqėsues tė kėtyre bizneseve, pėr tė gjetur kėtė zgjidhje. "Ne po ndėrmarrim kėtė iniciativė, pėr tė mos shtuar mė shumė numrin e tė papunėve nė qytet dhe pėr tė shmagur sadopak katastrofėn drejt sė cilės po shkojmė". Kėshtu ėshtė shprehur nėnkryetari i Bashkisė sė Shkodrės, Fatlum Nurja. Ai ka arritur qė t'u spjegojė me detaje biznesmenėve atė ēfarė kėrkohet dhe pėrfitimet e tyre. Kėshtu qė zona industriale e quajtur tashmė "poligoni industrial" tė mos ketė ndėrprerje energjie duhet qė tė vendoset nė atė zonė njė kabėll 20 kilovolt, me njė gjatėsi 4 kilometėr. Financimi total kap shifrėn 24 milionė lekė tė reja. Bashkia ka arritur qė tė hyjė nė bisedime pėr tė realizuar njė investim tė tillė, ku palė do tė jenė KESH-i, biznesmenėt dhe vetė Bashkia. Sipas Nurjes, KESH-i mund tė japė kabllin, i cili ka njė vlerė prej 12 milionė lekėsh, ndėrsa pjesėn tjetėr duhet ta pėrballojnė Bashkia e biznesmenėt, tė cilėt duhet tė paguajnė 9 milionė lekė, dhe pjesa tjetėr nga Bashkia. Pėrfundimisht, ėshtė rėnė dakort, qė javėn e ardhshme tė bisedohet me KESH-in, nėse ėshtė dakord qė tė nėnshkruaj njė deklaratė juridike, sipas sė cilės, palėt duhet tė pėrgjigjen ligjėrisht nė rast se shklet kjo kontratė.

"Bardhok Biba", tani "Ludovik Saraēi"
SHKODER - Rruga "Bardhok Biba" tashmė do tė quhet rruga "Ludovik Saraēi". Ky ka qenė vendimi i kėshilltarėvė bashkiak nė mbledhjen e fundit tė tyre. Madje sipas tyre, ky ėshtė njė vendim i vonuar. Lodovik Saraēi njihet si njė nga figurat mė tė rėndėsishme tė periudhės sė Ahmet Zogut, qė punoi pėr formimin e shtetit shqiptar. Sipas vetė kėshilltarėve ėshtė vrarė nė Mirditė, nė vitin 1948, nga Forcat e Sigurimit, nėn drejtimin e Bardhok Bibės.

Bahri Boriēi koktejl lamtumire
SHKODER - Ish-kryetari i Bashkisė sė Shkodrės, Bahri Boriēi, niset drejt SHBA-sė, pasi ka fituar Llotarinė Amerikane. Njė koktejl lamtumire nė hotel "Rozafa", me tė gjithė miqtė, bashkėpunėtorėt dhe tė afėrmit e tij, ka qenė aktiviteti i fundit qė ka organizuar ai nė qytetin ku u zgjodh kryetar Bashkia nė vitin 1996. Boriēi nuk ka harruar tė ftojė dhe njė numėr tė madh drejtuesish aktual tė pushtetit vendor, si dhe pėrfaqėsues tė sė Dhjathtės sė Bashkuar Shkodrane, forcė qė e kandidoi atė si kryetar bashkie. Boriēi mbahet mend nė Shkodėr, si i vetmi kandidat pėr kryebashkiak qė arriti tė mundė pėrfaqėsuesin e Partisė Demokratike pėr kėtė post, gjatė kėtyre 10 viteve tė fundit.

Shqipėria mund tė lidhet me rrjetin evropian tė hekurudhave
Tiranė, 23 janar - Drejtues tė hekurudhave shqiptare bėnė tė ditur se Shqipėrisė, sapo i ėshtė dhėnė leja nga organizmat ndėrkombėtare pėr tė rifilluar transportin hekurudhor me rrjetin evropian. Dhjetorin e kaluar stacioni i fundit hekurudhor nė veri tė Shqipėrisė, ai i Bajzės, u rikonstruktua dhe mendohet qė pėrfshirja e hekurudhave shqiptare nė rrjetin evropian tė transportit do tė jetė njė ndihmė e madhe pėr ekonominė e Shqipėrisė.

SHKODRA: duam uje, drita e rend

-- nga Rudina Llazari
Shkoder - 25.01.2002 - Proteste ne Shkoder per mungesen e dritave. Ashtu sic ishte paralajmeruar dite me pare, Bashkimi i Sindikatave te Pavarura te Shkodres i mbeshtetur dhe nga shoqatat antikomuniste dhe unioni Studentor si dhe disa parti politike te djathta, ka organizuar ne sheshin para prefektures nje miting proteste. Mijera e mijera qytetare kane dale te protestojne per mungesat me elementare te jetes. Ne duar shkodranet mbanin parullat "Duam buke", "Duam drita", "Duam uje", "Duam rend". Ne to nuk kane munguar edhe tenxheret dhe kusite qe perplaseshin me zhurme, shishe te boshatisura te coca-cola, ndersa njerezit ndiznin fundet e kanaceve ne forme proteste si dhe disa qirinj. Mungesa e energjise elektrike ka qene shkaku dhe kerkesa kryesore e sindikalisteve protestues. Ne fakt organizatoret kane kembengulur ne kerkesat ekonomike, por protestuesit kane hedhur jo rralle edhe kerkesat politike. Keshtu shpesh jane degjuar thirrjet "Poshte qeveria", "Poshte Ilir Meta", "Meta te jape doreheqjen". Ne proteste ka marre pjese dhe kryetari i Bashkimit te Sindikatave te Pavarura, Gezim Kalaja. Kalaja ka paralajmeruar pershkallezimin e protestave ne tere vendin. Sipas tij, Shkodra duhet te jete qyteti qe do te mbeshtese te gjitha nismat qe do te ndermarre Bashkimi i Sindikatave te Pavarura. "Nuk kerkojme ndonje gje te madhe. Kerkojme uje, buke, drita dhe rend". Ai i ka kujtuar protestuesve shkodrane takimin me qeverine shqiptare. "Nese qeveria nuk do te ulet ne nje tryeze me ne, nese nuk do te plotesohen kerkesat tona, qindra mijra sindikaliste do te protestojne perpara nderteses se kryeministrise dhe une kam bindjen se shkodranet do te jene ne krye te kesaj proteste", ka thene kryesindikalisti shqiptar Gezim Kalaja. Nderkohe, fjalen kryesore ne kete proteste e ka mbajtur kreu i Sindikatave te Shkodres Loro Mandi. Sipas Mandit, Shkodra eshte kryeqyteti i varferise shqiptare. "Ne ne qytetin tone kemi mungesa te shumta. Ne kete menyre kemi te drejte te jemi kundershtare te qeverisjes socialiste". Mandi ka bere shpjegimin edhe te furnizimit te perkohshem me energji elektrike. Sipas tij "furnizimi i perkohshem eshte demagogji e qeverisjes. Vetem tre dite zgjaten drita ne Shkoder. "Me pas dritat rinisen edhe njehere kufizimet,- ka shpjeguar Mandi. Ne fakt ne Shkoder, te enjten ka pasur kufizimet me totale dhe me te medha ne gjithe kete krize te energjise elektrike. Mungesa e energjise elektrike ka filluar ne oren 8 te mengjesit dhe ka vazhduar dhe pas ores 18.00. Sipas specialisteve nje gje e tille shpjegohet me kontratat fakultative, por sindikalistet nuk kane dashur t'ia dine per keto probleme pasi urrejtja ka ardhur deri ne fund. Nderkohe ajo qe ka rene ne sy ne protesten e dites se enjte ka qene fakti se ka patur pjesemarrje te konsiderueshme. Sindikatat ishin organizuar mire. Qe prej pese ditesh bene thirrje te vazhdueshme qe njerezit te dalin ne shesh, nderkohe qe fletevolante dhe postera jane shperndare prej ditesh ne te kater anet e qytetit. Po keshtu me protesten eshte solidarizuar dhe e ka mbeshtetur dhe Unioni Studentor dhe disa parti politike. Keshtu partia Levizja e Legalitetit ka bere thirrje dy dite me rradhe per te bashkuar zerin e saj me zerin e protestuesve sindikaliste.

Pacientėt e shtruar janė larguar pasi sėmuren mė shumė aty
Rrezik tuberkulozi nga black-out nė sanatorium

SHKODER - 26.01.2002 - Prej njė jave, sanatoriumi nė krizė. Spitali i vetėm ku i gjithė Veriu mund tė kurojė sėmu-ndjet e mushkrive, ka ngelur pa drita.
Djegia e transformatorit, i cili nuk po riparohet nga askush, ka sjellė njė mori anomalish nė kėtė spital, i cili pėr vetė specifikėn qė ka nuk mund tė qėndrojė asnjė minutė pa energji. Edhe kaldaja ėshtė krejtėsisht jashtė funksionimit duke i lėnė pa ngrohje tė sėmurėt qė shkojnė pėr tė kuruar ftohjen.
"Me kėtė situatė nė tė cilėn ndodhemi rrezikon qė dhe sėmundja e tuberkulozit tė pėrhapet, pasi ata qė kanė qenė me kėtė diagnozė, kanė braktisur spitalin, pėr t'u kuruar nė kushte shtėpiake", shprehen mjekėt tė cilėt janė mjaft tė shqetėsuar pėr gjendjen nė tė cilėn ndodhet spitali ku kurohen sėmundjet e mushkrive. Gjithēka nė kėtė spital duket se ėshtė lėnė pas dore dhe njė neglizhencė e tejskajshme ka pushtuar godinėn. Transformatori ėshtė djegur prej njė jave dhe askush nuk e riparon; gjeneratori i ri ka punuar vetėm njė orė dhe ėshtė prishur; kaldaja ėshtė jashtė funksionit. Sipas burimeve nga brenda spitalit, kjo godinė furnizohej nga tre linja energjie: Nga lagjja, nga kompleksi spitalor dhe nga transformatori. Kėto dy tė fundit kanė dalė jashtė pėrdorimit dhe sanatoriumi ka ngelur i lidhur me linjėn e lagjes, e cila nga ora 08.30 e deri nė orė 17.30 nuk jep energji. Mė pas vazhdojnė ndėrprerjet e zakonshme. Kjo ka sjellė dhe mosfunsksionimin e repartit tė radiologjisė, ndėrprerjen e analizave tė kulturave, si dhe nxjerrjen jashtė pėrdorimit tė mjaft aparaturave.

PNUD mbledh lokalėt pėr ēarmatimin
SHKODER - Pėrfaqėsues tė PNUD-it mbėrrijnė nė Shkodėr pėr tė konkretizuar projektin e ēarmatimit "Zhvillim nė kėmbim tė armėve". Por si hap i parė, Essa Vanone, pėrfaqėsues i kėtij projekti ka kėrkuar bashkėpunim mes Drejtorisė sė Policisė, Bashkisė dhe Prefekturės, defekt tė cilin ky projekt e ka hasur gjatė fushatės nė Dibėr e Lezhė. Mė pas do tė jetė Kėshilli i Ministrave, qė do tė vendosė se kur do tė startojė njė projekt i tillė.

Nė pranga 36-vjeēari, vodhi njė Mercedes
SHKODER - Ka vjedhur njė "Mercedes", por nuk ka arritur ta gėzojė. Eshtė ndaluar pėr tė dytėn herė nga ana e policisė 36-vjeēari, Gjovalin Fran Bregu. Sipas burimeve nga ana e komisariatit, ndalimi i tij ėshtė bėrė pasi ai akuzohet pėr vjedhjen e njė automjeti tip "Mercedes". Uniformat blu, pasi kishin marrė denoncimin pėr vjedhjen e automjetit mė 4 janar tė kėtij viti, kanė nisur hetimet dhe kanė arritur tė zbulojnė autorin e vjedhjes.

Mbledh tė gjitha institucionet pėr tė frenuar punimet e paligjshme
Telekomi lėshon alarmin: Po shkatėrrohemi nga ndėrhyrjet

SHKODER - 27.01.2002 - Telekomi mbledh drejtuesit lokalė tė qytetit nė zyrat e tij. Njė mbledhje e cilėsuar urgjente nga ana e kėtij institucioni ka thirrur pėrfaqėsuesit e Prefekturės, Bashkisė, KESH-it, Policisė Ndėrtimore dhe Policisė Elektrike, pėr tė marrė masa nė lidhje me ndėrtimet dhe ndėrhyrjet e paligjshme nė rrejtin e Telekomit.
"Janė miliona lekė qė i janė shkaktuar dėm shtetit dhe askush nuk mban pėrgjegjėsi. Pastaj pėr tė gjitha duhet tė pėrgjigjemi ne" ėshtė shprehur pėr Gazetėn Surri Rregjimi, drejtori i filialit tė Telekomit pėr Shkodrėn. "Vetėm muajin e fundit, janė prishur 14 karta tė centralit kryesor pėr shkak tė ndėrhyrjeve pa kriter qė janė bėrė nė rrjet. Problemi ėshtė mjaft i madh dhe dėmi ekonomik ėshtė nė rritje" ka vazhduar mė tej ai. Fajin kryesor pėr kėto dėmtime, drejtuesit e Telekomit, ia kanė faturuar ndėrhyrjeve nga ana e firmave ndėrtuese, tė cilat gjatė punimeve, ēajnė dhe kabllot e telekomit. Nga ana tjetėr, jo tė pakta kanė qenė dhe rastet, kur linjat e jashtėligjshme tė elektrikut tė vendosura nga qytetarėt, kėputen dhe bien mbi linjat e Telekomit, duke i djegur kėsisoj ato. Defekte tė tilla na kanė ndodhur kryesisht nė lagjen "Tom Kola", "Tre Heronjtė", si dhe "13 Dhjetori". Duke parė dhe larminė e problemeve qė kanė dalė, drejtuesit e Telekomit, e kanė parė mė tė arsyeshme thirrjen nė njė mbledhje tė tė gjitha institucioneve qė prekin direkt kėto probleme. Prefektura, Bashkia, KESH-i, Policia Ndėrtimore dhe ajo Elektrike, kanė qenė "mysafirėt" e Telekomit. Pasi ėshtė bėrė prezent situata tejet e rėnduar pėr shkak tė defekteve ėshtė vendosur, qė tė mos jepet asnjė leje ndėrtimi pa marrė mė parė dhe miratimin nga ana e Telekomit pėr vendin ku do tė ndėrhyhet. Gjithashtu puna do tė koordinohet dhe me Policinė Elektrike nė rastet kur bėhet shkėputja e lidhjeve dytėsore.

INSIG ndėrmerr inisiativėn e harruar
Fushatė pėr pensionet nė fshat
SHKODER - "Tė ndihmojmė fshatarėt nė pėrfitimin e pensionit". Kjo ėshtė inisiativa e fundit, e ndėrmarrė nga ana e Institutit tė Sigurimeve Shoqėrore. Ndonėse ka qenė nė fuqi prej kohėsh, tė pakėn kanė qenė ata fshatarėt qė kanė zbatuar skemėn e pensioneve, duke derdhur detyrimet vjetore nė arkėn e komunės. Pikėrisht pėr tė forcuar zbatimin e kėtij ligji, Instituti i Sigurimeve Shoqėrore ka ndėrmarrė njė fushatė sensibilizimi nė fshatrat. Eshtė pėrcaktuar dhe kuota qė duhet tė paguajnė fshatarėt. Kėshtu pėr njė vit, fshatarėt e zonave fushore duhet tė paguajnė nga 3890 lekė tė reja nė vit, ndėrsa ata tė zonave malore nga 2333 lekė tė reja nė vit. Kjo ėshtė kuota limit qė duhet tė paguajnė, pasi nė se ato kanė dėshirė qė pensioni tė dalė mė i madh, mund tė derdhin detyrim vjetor mė tė madh. Megjithatė, sipas Institutit tė Sigurimeve Shoqėrore, pensionet do tė variojnė dhe sipas kohėzgjatjes sė derdhjes sė detyrimeve.

Ekspozitė nė dru e skulptorit Vukaj
SHKODER - Njė ekspozitė me punime nė dru, ka hapur dje pėr artdashėsit shkodranė dyert e "Art Studio Shkodra". Pjetėr Vukaj mban firmėn e gdhendjeve nė dru, ndonėse ai ėshtė afirmuar mė shumė nė fushėn e artit si skulptor. Punimet e Vukajt kanė pasur nė qendėr tė tyre peisazhe nga bjeshkėt, si njė zonė mjaft e dashur pėr autorin. Nė hapjen e kėsaj ekspozite, e cila ka nisur tė vizitohet rreth orės 11.00 nga mjaft tė apasionuar pas skulpturės dhe gdhendjeve nė dru, autori ėshtė shprehur mjaft i ngazėllyer, pasi kjo ėshtė ekspozita e parė, qė ai hap nė Shkodėr, pas 4 ekspozitave tė tjera nė skulpturė. Kjo ekspozitė, ka shėnuar njė tjetėr sukses tė "Art Studio Shkodra" e cila ka numėruar ekspozitėn e saj tė 10-tė qė nė tetor tė vitit tė kaluar.

Ahmet Zogu apo Mahmut Pasha?

Shkoder - 28-01-2002 - Busti i Kara Mahmut Pashes fut ne sherr Bashkine e Shkodres me legalistet, te cilet kane kerkuar kohe me pare qe ne te njejtin vend te vendoset monumenti i Zogut te Pare. Mesohet se konflikti ne mes te keshilltareve dhe nje partie te djathte politike per nje ceshtje, qe mund te anashkalohej. Legalistet paralajmerojne bojkot te Keshillit Bashkiak. Sipas asaj, qe eshte vendosur ne mbledhjen me te fundit te Keshillit Bashkiak, ne fund te Lulishtes tek Shatervani i qytetit do te vendoset monumenti i Kara Mahmut Pashes. Ka qene pikerisht marrja e ketij vendimi ajo qe ka cuar ne reagimin e legalisteve, te cilet paralajmerojne bojkot te te gjithe mbledhjeve te ardhshme te Keshillit Bashkiak ne rast, se nuk anullohet vendimi me i fundit i ketij Keshilli. "Nuk jane marre parasysh kerkesat tona te bera qe para nje viti per te vendosur ne fundin e lulishtes nje monument te mbretit te pare te Shqiptareve Ahmet Zogut. Ne ate ane te rruges, perballe fundit te Lulishtes gjendet pllakata, qe mban emrin e Ahmet Zogut, mbret i pare i shqiptareve ndersa gjithe ajo rruge quhet "Bulevardi Zogu i Pare", tha Enis Dizdari kryetari i legalisteve te Shkodres. Ne kete vend per arsye qe dihen ne kemi kerkuar ne emer te legalisteve te Shkodres te vendosim monumentin e Lartmadherise, vijoi ai. Numri 1 i legalisteve eshte shprehur se nuk ka asgje kunder figures te Kara Mahmut Pashes, por ai shton se nga ana tjeter kerkesa e PLL ka nje vit, qe eshte depozituar ne Bashki. "Bashkia e ka zvarritur kerkesen tone nje vit ndersa merr ne konsiderate kerkesen e nje shoqate perpara tones", thote kryelegalisti Dizdari. Historia e konfliktit ka nisur ne takimin e fundit te keshilltareve te Bashkise te Shkodres, te cilet ne emer te vleresimit te figurave te historise te Shkodres kane kerkuar miratimin e vendimit per vendosjen e bustit te te parit te dinastise se Bushatllinjve ne nje nga vendet kryesore te qytetit. Sipas njerit prej keshilltareve te PLL Fred LLuja mbledhja eshte cilesuar si jokorrekte dhe kjo per shkak te pjesmarrjes se paket te numrit te keshilltareve. "Kane qene me pak se 50 % i domosdoshem per te marre vendime" Ai sqaron se nese duhette ishin prezent 45 keshilltaret ate dite kane qene te pranishem 22 persona. Sipas tij kjo e ben te pavlefshem edhe vednimin e marre. Duket se konflikti do te vazhdoje per nje kohe te gjate. Kryetari i Partise Levizja e Legalitetit ka paralajmeruar per bojkot, duke shenuar keshtu te parin konflikt te Bashkise dhe te Keshillit Bashkiak me nje parti politike, qe aq me teper i perket spektrit te djathte. -- Rudina LLazari

Asnjė motiv nga ana e policisė. Komshinjtė: Ishin tė qetė. Nuk kishin as para
Zbulohet ēifti i masakruar

Vajza gjen prindėrit me gurmaz tė ēarė
SHKODER - 29-01-2002 - Masakėr e mister nė njė apartament nė Xhabije. Njė maturante nė gjimnazin "28 Nėntori" ka gjetur tė atin dhe tė ėmėn me gurmaz tė shqyer. Skena makabre ėshtė zbuluar rreth orės 16.00 tė ditės sė djeshme, ndėrkohė qė policia si tė vetmen armė krimi mbi dyshemenė e mbuluar me gjak, ka gjetur njė ēekiē.
Isuf dhe Kudret Sula, pėrveē fytit tė prerė me thikė, ishin pėrēudnuar nga goditjet e shumta qė kishin marrė nė kokė. "I kanė vrarė duke i goditur me mjete tė forta. Mė pas i kanė therur" janė shprehur burime nga ekspertiza, pasi kanė mbėrritur nė vendngjarje. Lidhur me motivet e kėtij krimi tė tmerrshėm, policia ende nuk ėshtė prononcuar, duke pritur zbardhjen e plotė tė tij.
Ngjarja tragjike ka sjellė me dhjetra uniforma blu, tė cilat kanė rrethuar pallatin nė tė hyrė tė Xhabijes ku dhe kishte ndodhur krimi. Denoncimi pėr tė nė polici ka ardhur nga vetė vajza e vogėl e familjes Sula, e cila ka zbuluar dhe skenėn e llahtarshme. Sipas burimeve nga policia, Alketa ėshtė kthyer nga Lezha, ku kishte qenė pėr tė kaluar ditėt pushim pėr ndėrrimin e semestrit, qytet nga ishte me origjinė dhe e ėma. Nė orėn 16.00 ajo ka ulur dorezėn e derės sė aparatementit nė katin e tretė, i cili nuk ishte i kyēur, por vetėm i mbyllur normalisht. Sipas hetimeve tė para nė vend, krimi mund tė ketė ndodhur rreth orės 09.00 tė mėngjesit tė djeshėm. Ajo qė ėshtė mė e ēuditshme nė njė situatė tė tillė, kur pėr tė folur pėr motive ėshtė ende shumė herėt, ėshtė se komshinjtė nuk kanė dėgjuar asgjė. Kėta tė fundit janė shprehur se asnjėherė nuk u shkonte ndėrmend njė fund i tillė pėr ēiftin Sula. Burri 55 vjeē, oficer nė pension dhe gruaja 48, infermiere nė spitalin psikiatrik, ishin njerėz shumė tė qetė. Madje ata nuk shquheshin as pėr gjendje tė mirė ekonomike, njė tjetėr pistė e eleminuar nė morinė e motiveve qė mund tė tė ēojnė nė njė masakėr tė tillė.

Kapet me dhjetė doza heroinė
Njė shpėrndarės droge ka rėnė nė duart e policisė sė Shkodrės. Anton Jakova, 35 vjeē, banor i lagjes "Tom Kola", ėshtė ndaluar nga agjentėt e antidrogės, vetėm disa metra larg shtėpisė sė tij, gjatė paradites tė sė dielės. Nė momentin e ndalimit nė trup atij i janė gjetur 10 doza me nga 0.5 gramė heroinė tė pastėr, gati pėr pėrdorim.

Gjinushi nė Prefekturė
Nė statusin e ministrit tė Punėve dhe Ēėshtjeve Sociale, Skėnder Gjinushi, ka bėrė bilancin e punės sė Prefekturės sė Shkodrės. Pas njė pasqyre tė punės sė bėrė nga ana e prefektit Liqejza, Gjinushi ka kėrkuar qė prefektura, tė mos ketė mė djegie fondesh si nė vitin 2001, tė thithė mė shumė investime, tė punojė me projekte rajonale dhe tė mos ngelė te punėt spontane.

Flasin komshinjtė e tė afėrmit: "Atė mėngjes e pamė Kudretin nė ballkon". Lezhė, sot nė 12.00 varrimi
Masakra e ēiftit, ja versionet

"Po hetojmė krimin pėr pronėsi dhe brenda familjes"
Brikena Shllaku | Irfan Rama
Shkodėr - 30-01-2002 - Krimi brenda nė familje dhe ai pėr motive pronėsie, janė dy pistat ku policia po heton intensivisht nė lidhje me masakrėn e kryer mbi ēiftin Sula. Tė vrarė barbarisht nė apartamenin e tyre tė hėnėn nė mėngjes, ende organet hetimore nuk kanė dhėnė ndonjė version nė lidhje me ngjarjen e rėndė.
I vetmi prononcim i tyre ka tė bėjė me eleminim e pistės tė grabitjes. Sipas ekspertėve tė policisė ky variant nuk qėndron pėr disa arsye: Familja ėshtė njohur pėr njė gjendje ekonomike jo tė mirė, viktimat ishin njėri ushtarak nė lirim dhe tjetra infermiere; arsye tjetėr ėshtė rrethana nė tė cilėn ka ndodhur krimi. Sipas kėtyre burimeve numri i personave tė pyetur nė polici rreth ngjarjes ka qenė i madh, por pa arritur qė tė ndalohet ndonjė prej tė dyshuarve. Kėta tė fundit kanė qėndruar vetėm pak orė nė ambientet e Drejtorisė sė Policisė, pasi asgjė nuk mund tė vėrtetonte dyshimet e para tė hedhura ndaj tyre.
Tė vetmit me tė cilėt mund tė komunikosh janė komshinjtė e viktimave. Pa fshehur habinė dhe keqardhjen pėr atė ēfarė ka ndodhur ata mezi presin ta shprehin atė. Sipas tyre familja Sula ishte njė familje e nderuar, e urtė, qė shikonte problemet e veta dhe tė gjtha kėto kanė shtuar keqardhjen pėr atė ēfarė kishte ndodhur. Madje ato kujtojnė dhe kohėn kur i kanė parė pėr herė tė fundit. "Ka qenė ora jo mė shumė se 6 e mėngjesit e asaj dite dhe jam pėrshėndetur me Kudretin nė ballkon. Ajo ishte duke nderė rrobat. Ėshtė e tmerrshme tė mendosh qė vetėm njė gjysmė ore mė pas ėshtė mbytur barbarisht" - flet kėshtu njė grua rreth tė 50-tave. "Nuk kemi dėgjuar asnjė zhurmė megjithėse kishte ndodhur gjithė ajo hata. Vetėm britma e Alketės na bėri qė tė ngjiteshim lart" - vazhdon tė tregojė njė tjetėr komshie.
Njė atmosferė mjaft e zymtė ka pllakosur nė shtėpinė dykatėshe tė Selman Metės, vėllait tė Isufit. Nė oborr hyjnė e dalin dhjetra miq, shokė e tė afėrm, tė cilėt ngushėllojnė pėr ngjarjen e rėndė. Nė njė dhomė gratė dhe njė tjetėr burrat, qė tė gjithė bashkė me pikėllimin shprehin dhe ēudinė pėr masakrėn e ndodhur. "Jemi shumė tė pikėlluar nga ngjarja. Dhe nuk e dimė pse i kanė vrarė ata njerėz tė mrekullueshėm, qė shkonin mirė me gjithė pallatin, si dhe shkodranėt qė i kanė njohur prej 30 vitesh, kur kanė shkuar nė Shkodėr. Tė bėsh njė gjė tė tillė, ėshtė vėrtetė e pafalshme" shprehet Sul Meta, xhaxhai i Isufit. Po aq i trishtuar ėshtė dhe Avniu, vėllai i Kudretit. "Tė dy i kemi mbyllur nė arkivol dhe nuk i kemi hapur, pasi i kanė masakruar nė fytyrė. Nuk arrij tė spjegoj njė krim tė tillė, pasi nuk i kanė pasur askujt borxh" thotė ai. Varrimi i tyre do tė bėhet sot nė varrezat e qytetit tė Lezhės, nė orėn 12.00, pasi dhe nė kėtė qytet ata kanė pjesėn mė tė madhe tė tė afėrmve. Ata janė sjellė nė kėtė qytet menjėherė pasi ekspertiza ka mbaruar punėn e saj nė morgun e Shkodrės.

Digjet linja e tensionit tė lartė
SHKODER - Digjet linja e tensionit tė lartė qė furnizon spitalet, universitetin, konviktet, teatrin dhe dhjetra familje pėrreth teatrit. Defekti i rėndė ka ardhur nga njė masė nė kabinėn elektrike nė oborrin e spitalit, masė e ndodhur pėr shkak tė njė zjarri tė rėnė nė kėtė kabinė. Sipas punonjėsve tė ndėrmarrjes elektrike, zjarri mendohet tė ketė qenė i qėllimshėm.
"Nuk ka asnjė arsye qė tė ndizet zjarr me dėrrasa nė kabinėn elektrike" ėshtė shprehur pėr Gazetėn, Nazmi Sinani, specialist nė Ndėrmarrjen Elektrike. "Zjarri ka qenė i qėllimshėm dhe ne pėr kėtė kemi bėrė padi nė polici" ka vazhduar mė tej ai. Organet e ekspertizės tė cilat kanė ardhur nė vendngjarje, pasi kanė bėrė kqyrjen nuk kanė konfirmuar asgjė. Sipas tyre, ngjarja ka ndodhur rreth orės 22.30 tė sė hėnės. Fillimisht ėshtė ndezur zjarri brenda nė kabinė, i cili ka djegur veshjen plastike tė kabllove. Mė tej, kabllot janė bashkuar duke bėrė masė dhe si pasojė janė djegur 6 transformatorė, me njė dėm qė shkon deri nė 15 milionė lekė tė vjetra. Aktualisht, ėshtė duke u punuar pėr vendosjen e njė linje tė re pėr furnizimin e spitalit me drita.

Sot mė 31 Janar, 2002
Shoqėria "Bashkimi"
Nė 31 janar 1899 u formua nė Shkodėr shoqėria "Bashkimi", e cila bėri njė punė tė madhe veēanėrisht pėr problemin e gjuhės shqipe dhe botoi 32 libra (kryesisht tekste shkollore), Fjalorin e shqipes, njė gramatikė tė shqipes, etj.

Nėn kujdesin e PASARP investohen 255 mijė dollarė pėr ristrukturimin total
Inagurohet teatri Migjeni

U rikonstruktua me fondet italiane
SHKODER - 31-02-2002 - Pritet shiriti i rikonstruksionit tė teatrit "Migjeni". Rreth 255 mijė dollarė ka qenė fondi i shpenzuar pėr rikonstruksionin e tij, i realizuar nga ana e Bashkėpunimit Italian me 210 mijė dollarė dhe rajoni Emilia Romagna me 45 mijė dollarė.
I gjithė projekti u realizua nėn kujdesin e PASARP (Programi i Zhvillimit Njerėzor i financuar nga Qeveria Italiane). Sipas konsullit italian nė Shkodėr, i cili ishte i pranishėm nė konferencėn pėr shtyp tė zhvilluar dje nė hollin e teatrit "Migjeni", ristrukturimi i teatrit, tregon pėr vėmendjen e Qeverisė Italiane pėr qytetin e Shkodrės. Pėr disa muaj, teatri ka pezulluar aktivitetin e tij, pasi i ėshtė nėnshtruar rikonstruksionit. Rreth 180 mijė dollarė ka kushtuar rikonstruksioni i godinės, 20 mijė dollarė riparimi i karrigeve, 10 mijė dollarė ka kushtuar kabina elektrike dhe 45 mijė dollarė pėr rrethimin e jashtėm dhe lulishten para teatrit. Inagurimi i kėtij teatri do tė shoqėrohet me vėnien nė skenė tė kryeveprės sė Luixhi Pirandelos "Gjashtė personazhe nė kėrkim tė autorit". Kjo pjesė do tė vihet nė skenė nga aktorėt shkodranė nėn regjinė e Nanni Garella, regjisor pranė Teatrit tė Emilia Romagna. Bashkėpunimi mes teatrit tė Emilia Romagna dhe teatrit "Migjeni" ka nisur qė nė vitin 2001 me njė seri spektaklesh e koncertesh qė do tė vazhdojnė dhe nė muajt e ardhshėm me spektaklet "Aida", "Romeo e Giulieta", "Endacakėt", "Hėnat e fundit", projekte kėto tė financuara nga rajoni i Emilia Romagna.Nė periudhėn mars - tetor 2002, gjithmonė nė kuadrin e programit PASARP, janė parashikuar financime tė mėtejshme si nga Bashkėpunimi Italian, ashtu dhe nga rajoni i Emilia Romagna e bashkia e Shkodrės pėr njė ndėrhyrje nė urbanistikėn e qytetit. Edhe inaugurimi i teatrit ėshtė pėrfshirė nė interesin qė ka treguar ambasada italiane ndaj qytetit tė Shkodrės, e cila ka sjellė dhe hapjen e konsullatės italiane nė Shkodėr dhe zhvillimin e aktiviteteve tė ndryshme muzikore.

Grabitet dhe vjen vetė nė shtėpi
Njė 17-vjeēare ėshtė rrėmbyer dhe pas rreth dy orėsh ėshtė kthyer vetė nė shtėpi. Denoncimi ka mbėrritur nė polici nga babai i vajzės, i cili ka deklaruar se mbrėmė nė njė nga rrugėt kryesore tė qytetit, persona tė panjohur me njė makinė i kanė rrėmbyer vajzėn. Menjėherė policia ka ngritur dhjetra postoblloqe nė hyrje-daljet e qytetit. Por nuk kanė kaluar as dy orė dhe vajza ėshtė kthyer nė shtėpi, duke deklaruar se ėshtė larguar me dėshirėn e saj.

Plagoset pranė shtėpisė 28-vjeēari
Njė grindje e ēastit ka rrezikuar t'i marrė jetėn njė 28-vjeēari. Ngjarja e rėndė ėshtė shėnuar nė lagjen "Qafė-Hardhi", ku i plagosur ka ngelur Arjan Zajeti. Sipas burimeve nga ana e policisė, plagosja ka ndodhur nė orėn 14.30 pranė shtėpisė sė viktimės. Ai ėshtė qėlluar me pistoletė dhe plumbi e ka kapur nė ballė. Nė gjendje mjaft kritike pėr jetėn, ai ėshtė dėrguar nė spitalin e qytetit, ku mjekėt janė duke bėrė tė pamundurėn pėr shpėtimin e jetės sė tij.

Melgushė, e rreh dhėndėrri
Njė 63-vjeēar nga fshati Melgushė ėshtė keqtrajtuar nga ish-dhėndėrri i tij. Paulin Kojani 19 vjeē, bashkė me vėllanė e tij 17-vjeēar, ka ndaluar ish-vjehrrin, qė po ecte mbi kalė. Ata e kanė qėlluar me qytat e armėve, duke e plagosur keqaz. Mė pas ata janė zhdukur, pa u arritur tė ndalohen nga policia. Si motiv i kėtij incidenti, mėsohet tė ketė qenė njė fejesė e prishur.

Protestė pėr furgonėt e Tiranės
Familjet pranė Radio-Shkodrės protestojnė nė bashki. Tepėr tė irrituara me vendosjen e furgonėve qė bėjnė linjėn Shkodėr-Tiranė, ato kanė trokitur nė bashkiė, pėr tė zgjidhur hallin e tyre. Bėhet fjalė pėr vendqėndrimin e ri tė furgonėve, tė cilėt duhet tė qėndrojnė nė krahun e djathtė tė rrugės. Por vargu i furgonėve ėshtė shumė i gjatė dhe ka bllokuar krejtėsisht trotuarin ku ndodhen dhe dyert e shtėpive. Njė shqetėsim i tillė ka pėrfshirė tė gjithė lagjen, ku pėrfaqėsues tė saj kanė mbėrritur nė bashki pėr tė protestuar.

Shpresa pėr transportin ujor, Shkodėr-Mali i Zi

SHKODER - Autoritete dhe diplomatė malazezė e serbė, vizitojnė qytetin e Shkodrės. Kryetari i bashkisė sė Tivarit Lalaviē dhe ambasadori i Federatės Jugosllave Kapedanoviē, kanė qenė miqtė e pushtetarėve lokalė, tė cilėt kanė diskutuar pėr forcimin e marrėdhėnieve mes dy vendeve fqinje.
Paraditen e sė mėrkurės, kryetari i bashkisė sė Tivarit, Borisllav Lalaviē, i shoqėruar dhe nga njė pjesė e stafit tė tij, kanė nėnshkruar njė marrėėveshje bashkėpunimi me bashkinė e Shkodrės. Homologu shkodran Rusi, ėshtė shprehur se marrėėveshja kishte si synim qė bashkėpunimi mes dy vendeve tė mos jetė spontan, por i koordinuar nė fusha tė caktuara. Mė prioritar dhe mjaft me interes pėr tė dy palėt, ishte rinisja e transportit ujor, duke i kthyer kėshtu lumit Buna dhe liqenit tė Shkodrės, traditėn e harruar. Me anė tė dy trageteve, mund tė riniset pa asnjė problem transporti ujor mes dy vendeve. Sipas dy kryetarėve tė bashkisė, ky transport fillimisht do tė ketė karakter turistik dhe mė pas do tė zgjerohet nė llojin e tij. Gjithashtu, pėrsa i pėrket bashkėpunimit, nuk u lanė pas dore dhe fushat kulturore, pėrfshi kėtu muzikėn, pikturėn, folklorin, pa lėnė pas dore dhe bashkėpunim nė fushėn e sportit apo tė ambientetit.
Ndėrkohė qė vizita e ambasadorit tė Federatės Jugosllave Kapadenoviē, ka qenė mė shumė njė vizitė kortezie se sa pune. "Duke qenė se Shkodra ėshtė njė qytet rajonal, unė jam kėtu pėr tė parė mundėsinė e bashkėpunimit", ėshtė shprehur Kapedanoviē, gjatė takimit nė prefekturė.

Plagė shoqėrore

Shekulli, 09.03.2003



Fėmijė tė familjes Meshi nė Shtoj tė Shkodrės, dy vjet tė ngujuar pėr gjakmarrje.

GETOJA E GJAKUT