Info  
| Kontakti | Harta e faqes

Informacion

Kėtu do tė paraqitet njė informacion i pėrgjithshėm nė shqip dhe anglisht pėr Qarkun e Shkodrės, Universitetin "Luigj Gurakuqi", dhe institucionet e pushtetit lokal nė Shkodėr. Informacion mbi shtrirjen gjeografike tė Shkodrės dhe disa tė dhėna rreth motit e mė gjerė.

  • Distrikti i Shkodrės - Shkodra's District
  • (I) - English
  • Kėshilli i qytetit, komunat - District Council, Municipality
  • (II) - English
  • Universiteti "Luigj Gurakuqi" - The University "Luigj Gurakuqi"
  • - English

    Qarku i Shkodrės
    Pėrbėhet nga Rrethi i Shkodrės, Rrethi Malėsi e Madhe dhe Rrethi i Pukės. Ka njė kryetar Qarku me seli tek Ndėrtesa e Prefekturės dhe kėshilltarėt e zgjedhur nga zonat pėrkatėse.

    Gjeografia
    Qarku i Shkodrės ėshtė njė ndėr mė tė mėdhenjtė nė Shqipėri. Ai shtrihet nga Alpet e Veriut tek ultėsira bregdetare. Gjerėsia gjeografike nga 42 50' (Boks, Velipojė) longitude dhe nga 19 54' (Dukagjin) tek 19 17' (liqeni i Shkodrės) latitude.
    Qarku i Shkodrės
    Vija kufitare ka gjatėsinė 304 km, e cila 149 km janė me Malin e Zi. Afėrsisht 80% sipėrfaqes janė male. Lartėsia mė e madhe ėshtė maja e Jezercės (2,694 m).
    Klima ėshtė mesdhetare; temperatura mesatare vjetore varion nga 7.5 gadė C nė Vermosh tek 14.8 gradė C nė qytetin e Shkodrės. Temperatura nė Janar kapet nga -2.7 gradė C tek 5 gradė C; nė Korrik, 17-18 gradė C tek 24.6 gradė C. Rėnia mesatare vjetore e shirave shkon rreth 2000 mm, njė nga mė tė lartat nė Shqipėri. Vedra ėshtė e thatė, zakonisht.
    Rajoni i Shkodrės ėshtė i njohur pėr burime tė pasura hidrografike. Jaqnė lumenjtė Drini, Buna, Shala, Kiri, Cemi, pėrronj dhe burimet ujore.
    Nė perėndim tė qytetit ndodhet liqeni i Shkodrės, liqeni mė i madh nė Ballkan, 368 km katrorė prej tė cilėve 169 km katrorė i pėrkasin territorit shqiptar.
    Faktorėt klimaterikė kanė influencuar nė rritjen e vegjetacioneve tė pasura me mė shumė se 1,700 specie. Afėrsisht 30% e sipėrfaqes ėshtė e mbuluar me pyll, qė nė shumė raste janė dėmtuar nga prerjet pa kriter nė vitet e tranzicionit, mė sė shumti pisha dhe shelqe. Ka gjithashtu edhe njė variacion tė kafshėve tė egra, qė kanė ardhur duke u rradhuar.

    Tė dhėna demografike
    Rajoni i Shkodrės ka njė popullsi prej 253,225 banorėsh (1998), i katėrti pėr nga madhėsia nė Shqipėri. Gjatė 50 vjetėve tė fundit, popullsia ėshtė rritur me shpejtėsi. Qė nga viti 1938, popullsia ėshtė rritur mė shumė se 3 herė.
    Rreitja e popullsisė ka ardhur nga arsye natyrale. Numri i lindjeve ėshtė 23 pėr 1,000 dhe vdekjeve 5 pėr 1,000. Densiteti i popullsisė ėshtė 101.5 banorė pėr 1 km2.

    Prefektura Shkodrės

    Prefektura e Shkodrės
    Shteti shqiptar nė formėn e organizimit tė tij, pėrveē pushtetit lokal tė zgjedhur direkt nga zgjedhėsit, ka edhe njė pėrfaqėsues shtetėros, nė formėn e njė pushteti paralel, kontrollues tė politikave shtetėrore. Ky ėshtė institucioni i Prefektit tė Shkodrės, i cili ka edhe dy nėn-prefektė nė Rrethet Malėsi e Madhe dhe Pukė.
    Roli i Prefektit ėshtė mė shumė mbikqyrės dhe raportues. Ai ėshtė tuitullari mė i lartė shtetėror nė formėt e organizimit - pėrfaqėsuesi i shtetit tek pushteti lokal.
    Pėrveē Qarkut tė Shkodrės dhe Prefektit, forma e organizimit pėrmban edhe Bashkėsitė dhe Komunat, e cila nė formėn e saj organizative ėshtė ekzekutivi. Kėshtu kemi Bashkėsinė e Shkodrės, tė Koplikut dhe tė Pukės, si dhe njė numėr komunash, tė cilat drejtojnė punėt nė zonat pėrkatėse.