Histori  
| Kontakti | Harta e faqes

Qyteti i Shkodrės

Historikisht Shkodra ka qenė njė ndėr qytetet kryesore shqiptare. Zhvillimin mė tė madh e mori nė shekullin XIX. Mė 1870 ajo kishte rreth 50 000 banorė. U bė nyjė e rėndėsishme tregtare pėr gjithė Ballkanin, me 3500 dyqane, nė zonėn ku sot njihet si 'pazari i vjetėr'.

Qė mė 1718, Shkodra ka patur agjensi konsullore nė shumė vende tė huaja. Si port konsiderohej Oboti, por sidomos Ulqini dhe mė vonė Shėngjini. Gjatė viteve tė Lidhjes sė Prizrenit (1878), Shkodra u bė vatėr e rėndėsishme e lėvizjes kombėtare. Nė kėtė kohė, dega e Lidhjes nė Shkodėr kishte gardėn e saj, e cila ishta nga mė veprueset dhe ndihmoi nė mbrojtjen e Plavės, Gucisė, Hotit e Grudės, si dhe nė luftėn e Ulqinit.

Pjaca e Shkodrės, projektuar nga Kol Idromeno
Pjaca e Shkodrės, projektuar nga ing. Kol Idromeno

Shkodra ka qenė gjithashtu njė vatėr kulturore mjaft e rėndėsishme. Pėrmendim kėtu bibliotekėn e Bushatllinjve dhe Fototekėn Marubi, e cila njihet si ndėr mė tė vjetrat e Ballkanit dhe me vlera tė pazėvendėsueshme. Gjatė luftės ballkanike dhe luftės sė parė botėrore, Shkodra u bė pré e synimeve grabitqare tė Malit tė Zi dhe Serbisė. Popullsia shkodrane e mbrojti qytetin pėr shtatė muaj me radhė kundėr ushtrive rrethuese, por mė 23.04.1913, ushtritė serbo-malazeze hynė nė qytet pėrmes tradhėtisė sė Esat Pashė Toptanit.

Serbo-malazezėt u detyruan tė dilnin pas disa muajsh dhe Shkodra kaloi mė vonė nėn protektorat ndėrkombėtar. Qyteti i kaloi qeverisė sė Tiranės mė 1920.

Shkodra mund tė pėrmendet edhe si qendėr e katolicizmit shqiptar. Ishte qyteti i fundit shqiptar qė ra nėn sundimin osman mė 1479, dhe qyteti qė kundėrshtoi mė sė shumti ardhjen e komunizmit mė 1944. Qytetarėt shkodranė ishin tė parėt qė rrėnuan simbolet e diktaturės mė 1989. Aty filloi edhe shkėndija e parė e protestave gjithėpopullore kundėr komunizmit nė fundin e vitit 1990.