TURIZĖM
M A L O R


| Hyrje |

Turizėm malor
Pika turistike e Thethit

Turizmi malor po tėrheq gjithnjė e mė shumė tė apasionuar pas tij, sidomos turistė tė huaj. Thethi, njė nga perlat e natyrės shqiptare, park kombėtar qė nga viti 1966, pas njė periudhe tė gjatė heshtjeje, tani nė stinln e verės duket se ringjallet. Kjo pasi prej 3-4 vitesh, ai frekunetohet nga tė vizitorė vendas e tė huaj, ndėrsa banorėt e kėtij fshati turistik kanė nisur tė pėrshtasin banesat e tyre nė funksion tė turizmit, duke e pare kėtė si njė mundėsi ekonomike me interes. Kryeplaku i fshatit Theth, nė mes tė alpeve shqiptare, Prekė Harusha shprehet se janė rreth 20 familje nga Thethi qė jetojnė kėtu gjatė gjithė vitit, ndonėse pėrpiqen pėr tė gjetur mundėsi lėvizjeje drejt Shkodrės e rrethinave tė saj. Kėta familje pėrballen dhe me periudha tė gjata tė izolimit nga dėbora, dhe e vetmja mundėsi pėr ta ėshtė stina e verės, ku lėvizjet e njerėzve janė mė tė shumta.

Ambjente tė brendshme nė njė shtėpi pushimi nė Theth
Ambjente tė brendshme nė njė shtėpi pushimi nė Theth

Pėrveē kėsaj, nė stinėn e verė janė tė shumta familjet nga Thethi qė jetojnė nė Shkodėr , qė rikthehen atje pėr tė veruar por dhe pėr tė shfrytėzuar mundėsitė ekonomike qė u jep turizmi malor. Banorėt e Thethit janė njohur herėt me turizmin pasi qė pas vitit 1966 ai filloi tė frekuentohej nga banorėt e Shkodrės dhe tė zonave tė tjera, madje kishte dhe njė kamp punėtorėsh ku kėrkesat pėr tė ishin tė shumta. Pas vitit 1990 gjithēka shkoi drejt shkatėrrimit dhe mjaft familje nga Thethi lėvizėn drejt Shkodrės e fshatrave pranė saj, nė kėrkim tė njė jete mė tė mirė. Prej disa viteve, banorėt e Thethit kanė filluar tė kthejnė sytė nga vendlindja e tyre, aty ku kanė shtėpitė ku janė lindur e rritur.

Shtimi i interesit tė vizitorėve tė huaj, qė kryesisht janė ekplorues tė natyrės, turistė, alpinistė apo tė apasionuar pas shėtitje me biēikletė. Vetėm vititn e kaluar janė 2800 vizitorė tė tillė qė kanė qė qėndruar mė shumė se njė natė nė kėtė vend. Kryeplaku Harusha shprehet se aktualisht nė stinėn e verės, nė Theth banojnė rreth 100 familje, ndėrsa 7 prej tyre kanė restauruar banesat e tyre duke ia pėrshtatur ato kėrkesave tė turizmit bashkėkohor. Lekė Tėrthorja, ėshtė lindur e rritur nė Theth, por prej vitesh ai jeton nė Tiranė. Sė bashku me dy vėllezėrit qė jetojnė nė Shkodėr, ato kanė rikonstruktuar htėpinė e tyre tė pėrbashkėt dhe nė tė presin mjaft turistė. Leka tregon se ka qenė GTZ dhe inisativa e saj qė i ka mundėsuar kėtė investim nė formėn e njė biznesi familjar, nga tė ardhurat e tė cilit ato janė tė kėnaqur. GTZ, qė ka afruar pėr disa shtėpi njė ndihmė tė madhe konkrete. Pėr 7 familje tė Thethit, ėshtė dhėnė njė ndihmė financiare prej 2000 euro pėr familje dhe kjo ka pėrfshirė

Banesė e rikonstruktuar pėr turizėm nė Theth
Banesė e rikonstruktuar pėr turizėm nė Theth

Tė tilla janė banesat e Prekė e Lekė Tėrthores ku ka 20 shtretėr, Mhill Ēarkut me 10 shtretėr, Dedė Nikės me 12 shtretėr, Fran Mollės 12 shtretėr, Prekė Harushės me 8 shtretėr, dhe Rrok Stanit me 8 shtretėr nė fshatin Ndėrlysė, fare pranė Thethit. Nė kėto shtėpi tė pėrshtatura pėr pushuesit tashmė ka krevatė, rafte, dyshekė, ēarēafė e batanije tė reja si dhe paisje hidrosanitare, enė kuzhine me aksesorėt pėrkatės etj. Kėshtu banesat janė kthyer nė pensione tė vogla, minihotele shtėpi pushimi ku afrohen shėrbime si fjetja dhe ushqimi. Po kėshtu GTZ ka mundėsuar dhe vendosjen e sinjalistikės turistike nė tė gjithė parkun kombėtar tė Thethit. Lekė Tėrthorja shprehet se ndihmė familjeve nga Thethi nė biznesin e tyre u ka dhėnė dhe UNDP dhe ambasada hollandeze qė kanė mbėshtetur rikonstruksionin e dritareve tė banesave dhe pjesėve tėtjera tė tyre, ndėrsa shton se nė planin e afėrm tė tij ėshtė rikonstruksioni i ēatisė sė shtėpisė.Kjo pasi nė dimes, duke qenė se nuk jeton jeri nė tė, ajo dėmtohet nga bora e ngrica, thotė ai. Nė Theth, deri tani janė rreth 6 grupe tė rinjsh qė ngrejnė kampingjet e tyre. Janė tė rinj nga vende tė ndryshme qė sė bashku me bashkėmoshatarėt e tyre shqiptarė qėndrojnė disa ditė nė kėtė perlė tė natyrės shqiptare.

Prekė Harusha, kryeplak i Thethit
Prekė Harusha, kryeplak i Thethit

Maria Frenk nga Gjermania, pjestare e njė kampingu tė tillė tregon se janė vendosur qė tė hėnėn nė njė prej luginave tė Thethit, dhe janė 11 tė rinj studentė nga Franca, Gjermania, Tirana e Shkodra. Pėr 11 ditė kėta tė rinjė tė mbėshtetur nga organizmat ndėrkombėtare do tė qėndrojnė nė kėtė kamping qė ėshtė njė kamping pune. Kjo pasi ato dė tė bėjnė shėnimin e vendosjen e tabelave nė shtigjet mlore tė Thethit, nė mėnyrė qė vizitorėt e eksploruesit tė orientohen sa mė mirė, si dhe do tė ndikojnė nė komunikimin n gjuhėn angleze tė banorėve tė kėtij fshati. E ndėrsa Thethi me bukuritė e tij tėrheq ēdo vit e mė shumė vizitorė tė huaj, infrastruktura e dėmtuar shihet me dėshpėrim nga banorėt e tij. Kryeplaku Harusha shprehet se rruga tepėr e dėmtuar ka nevojė pėr ndėrhyrje, ndėrsa nė Theth mungon shėrbimi shėndetėsor. "Ka vetėm njė infermier qė vjen rrallė pėr vaksinim. Shkolla e ndėrtuar nė vitin 1969 ka qenė dikur e mesme, por aktualisht ajo ėshtė 9 vjeēare dhe nuk ka njohur asnjė rikonstruksion nga shteti. Ka vetėm 20 ncxėnės nė klasa kolektive dhe vetėm kėtė vit ka qenė ambasada gjermane ajo qė me njė fond prej 950.000 lekėsh tė reja ka mundėsuar njė rikonstruksion tė pjesshėm tė tre klasave tė saj, ku njė klasė do pėrdoret pėr aktivitete, suvatim muresh, shtrim dyshemeje dhe roiaprim ēatie e cila ėshtė prej eterniti dhe pikon, ndėrsa era nė dimėr rrezikon ta hedhė.

Shkolla e Thethit
Shkolla e Thethit

Mėsimi kėtu zhvillohet i pjesshėm pasi mėsuesit vijnė nga Bregu i Lumit, duke udhėtuar 6 orė nė kėmbė, tre orė vajtje e tre orė ardhje, pasi mėsuesit nga Thethi janė larguar drejt zonave tė tjera.
Hidrocentralet e vegjėl lokalė kanė mundėsi tė prodhojnė energji elektrike dhe tė ndikojnė nė furnizmin me tė tė njė komuniteti tė caktuar. Por tek ato hidrocentrale tė kėtij lloji qė nuk janė privatizuar apo dhėnė me konēension, amortizimi ka bėrė qė tė mos punojnė me kapacitetin pėrkatės dhe pse mundėsitė hidrike janė.I tillė ėshtė dhe hidrocentrali i Thethit nė Shkodėr, i cili ėshtė ndėrtuar nė vitin 1966. Ky hidrocentral aktualisht prodhon 30 - 40 kw energji elektrike, ndėrsa kapaciteti i tij ėshtė 100 kw. Sipas punonjėsve tė kėtij hidrocentrali, nė stinėn e verės kur nė Theth vijnė pėr tė veruar mjaft familje qė jetojnė nė Shkodėr dhe numri i turistėve ka rritje, ky hidrocentral lokal qė vazhdon tė jetė shtetėror nuk i plotėson gjithė nevojat e Thethit. Ndėrsa nė stinėt etjera, kėtu jetojnė pak banorė dhe ato mund tė furnizohen me energji elektrike.

Sipas njėrit prej punonjėsve, Tonin Rranxa, para njė muaji i ėshtė bėrė remont turbinės dhe ėshtė sjellė njė gjenerator i ri. Nė kėtė hidrocentral ka dhe dhe njė turbine tjetėr, prodhim kinez, e sjellė kėtu para 10 vitesh, por qė nuk ėshtė nė punė, pasi duhet tė ketė dhe njė gjenerator tjetėr.. Kjo ka bėrė qė ky hidrocentral tė mos punojė dot me kapacitet tė plotė. Po tė vihet dhe turbine tjetėr nė punė, atėherė prodhimi rritet dhe energjia elektrike qė prodhohet kėtu mund tė pėrcillet me linjat pėrkatėse pėr tė furnizuar dhe zonat e tjera pėrreth. Pėr kėtė nevojitet dhe njė ndėrhyrje nė kanalin e marrjes sė ujit, ndėrsa mundėsitė hidrike tė ujit tė lumit Shalė janė plotėsisht tė mjaftueshme pėr kėtė Hidrocentrali i Thethit ka punuar gjatė gjithė kohės duke mos e ndėrprerė fuiurnizimin me energji elektrike, dhe ėshtė jashtė sistemit energjitik. Sipas banorėve tė Thethit, ndėrtesa ku ėshtė vendosur ky hidrocentral i vogėl ėshtė blerė nga vetė banorėt me kontributin e tyre nė vitin 1964. Nė vitin 1966 aty u ndėrtua hidrocentrali, dhe mė pas ndėrtesa u shtetizua. Aktualisht, hidrocentrali ėshtė nė pronėsi tė shtetit, por dhe n rast se privtizohet apo jepet me konēendsion, pėr objektin ku ai ndodhet nuk ka asnjė problem pasi a ii pėrket gjithė Thethit, shprehen banorėt. Ndue Gurra banor i Thethit, thekson se ka disa vite qė jeton nė Shkodėr, por nė stinėne verės kthehet nė shtėpinė e tij nė Theth bashkė me familjen dhe punon tokėn e paktė qė ka kėtu, duke mbjellur fasule e patate dhe shfrytėzuar frutikulturėn e zonės. Blerim Gurra, shprehet se ka mbaruar gjimnazin, ėshtė i papunė dhe verės vjen nė Theth ku ndihmon familjen e tij apo shoqėron dhe ndonjė turist, megjithėse nė tė shumtėn e rasteve ato kanė harta dhe lėvizin me shoqėrėuesit e tyre. E pėrbashkėta e kėrkesave tė gjithė banorėve tė Thethit ėshtė domosdoshmėria e pėrmirėsimit tė rrugės ekzistuese, e cila do tė ndikonte sė tepėrmi nė pėrmirėsimin e kushteve pėr vizitorėt e frekuentuesit e kėsaj pike turistike. Pėr kėtė shprehen dhe specialistė tė turizmit. Kėshtu pedagogia e fakultetit marketing turizėm nė universitetin e Shkodrės, Edlira Kruja shprehet se lidhur me pėrmirėsimin e infrastrukturės rrugore tė Thethit ėshtė i nevojshėm tė ruhet lloji i atij turizmi qė ka nisur tė zhvillohet kėtu, qė ėshtė njė turizėm natyror i bazuar nė superstrukturėn ekzistuese dhe nė grupimet qė menaxhohen nga biznesi lokal familjar.

Ekoturizmi i mundshėm prė tu zhvilluar kėtu duhet tė jetė larg betonizimit. Lloji i infrastrukturės sė kėtushme ėshtė nė harmoni me llojin e turizmit qė zhvillohet pavarėsisht se nė infrastrukturėn rrugore duhet tė ndėrhyhet nė disa pika me zgjerim rruge, vendosje muresh mbrojtėse pasi nė disa pika rruga pėrbėn rrezik e vėshtirėsi pėr automjetet, si dhe sheshim tė saj duke mbyllur gropat. Kjo ėshtė e domosdoshme, sė paku deri nė hartimin e njė masterplani zhvillimi pėr gjithė zonėn e alpeve shqiptare, duke shkuar drejt njė turizmi masiv. Pėr kryeplakun Prekė Harusha e rėndėsishme ėshtė qė njerėzit, po e kuptojnė se dhe kėtu mes malesh mund tė jetohet e sigurohen tė ardhura si dhe po rritet interesi i vizitorėve, duke rikthyer kohėt e dikurshme ku gjatė gjithė verės, Thethi priste mjaft pushues. Ashtu si dhe banorėt e tjerė tė kėtij fshati turistik, apeli ėshtė pėr shtetin, qė duhet tė ndrėrhyjė nė pėrmirėsimin e infrastrukturės, pasi kjo do ndikonte shumė nė turizėm.

| Prapa |