HYRJE | HISTORI | LETĖRSI | FOTOGRAFI | LAJME | INFO | RRETH NESH |     FJALA e LIRĖ


Kontakto: [ ] ose [ Kontakti ]

 
  [ Prapa ]


ANĖTARĖT E SHOQATĖS SĖ SHKRIMTARĖVE SHQIPTARO-AMERIKANĖ-NJĖ GRUSHT YJE MĖ SHUMĖ NĖ QIELLIN E DALLASIT

-- nga Gjekė Marinaj, Reportazh

Gjekė Marinaj Kėtė ditė qyteti i madh i Dallasit u pasurua me praninė e anėtarėve tė Shoqatės sė Shkrimtarėve Shqiptaro-Amerikanė. Ata erdhėn nga pikat mė tė ndryshme tė Amerikės dhe gjetėn tė pasqyruar nė fytyrat e shqiptarėve tė komunitetit tė Dallasit respektin qė ata gėzojnė si njerėz tė penės dhe tė kulturės sonė kombėtare. Fjala respekt peshon rėndė nė themelin shpirtėror tė ēdo njeriu, por pėr poetėt dhe shkrimtarėt respekti ėshtė shpirti pa tė cilin ata do tė mbeteshin njerėz tė zakontė. Por jo, kėto ditė tė para gushti s’patėn asgjė tė zakontė pėr anėtarėt e Shoqatės sė Shkrimtarėve Shqiptaro Amerikanė.

Ata filluan tė zbrisnin nga aeroportin e qytetit qė ditėn e premte, duke e mbushur me urime atė me zėrat e tyre tė bukur, me pėrshėndetjet e tyre tė ngrohta e me pėrqafimet e tyre tė pėrmallshme me njėri-tjetrin. Tė njėjtat kėnaqėsi gėzuan edhe ata qė erdhėn ditėn e shtune. Por ata patėn kėnaqėsinė tė priteshin jo vetėm nga kolegėt e tyre shkrimtarė e poetė, por edhe nga shqiptarė qė nuk i kishin njohur kurrė mė parė. Por kur je krijues, nganjėherė, mjafton vetėm tė njihesh prej tyre…

Takim i anėtarėve tė SAAW nė Dallas

Pėrveē individualiteteve tė tyre krijuese asgjė nuk qe individuale nė kėtė takim tė dytė tė shkrimtarėve. Ndryshe nga takimi i parė qė shoqata pat pasė nė Nju Jork, ku anėtarėt e saj qenė bashkuar dhe shpėrndanė brenda qarkut kohor tė njė dreke, kėtė herė ata gėzuan sė bashku qė nga orėt e para tė ditės sė mbėrritjes e deri tek ato tė fundit tė ditės sė nisjes. Tė gjithė tė akomoduar nė tė njėjtin kat tė njėjtit hotel, tė ftuar tė tė njėjtėve mikpritės, vizitorė tė tė njėjtave pika interesi, pjesėtar tė tė njėjtit celebrim, shijues tė sė njėjtės kėnaqėsi—tė asaj qė u jep jetė krijuesve kur punojnė e veprojnė sė bashku.

Nga "Galeria" e Dallasit, mysafirė tek Bruno Ceka

Pika e parė turistike qė shkelėm tė grupuar qė ajo qė quhet "Galeria" e Dallasit. Atė ditė ajo u duk edhe mė njerėzore: njė grup fėmijėsh ishin mbledhur buqetė nė pistėn tė akullit nė katin e parė tė ndėrtesės gjigande dhe konkurronin nė sportin e patinazhit. Poetėt dhe shkrimtarėt u bėnė menjėherė tifozė me 7 apo 8-vjetarėt e vegjėl, e veēanėrisht tė njė vogėlusheje shqiptare me emrin Hėna, qė sillej si me lehtėsinė e njė fluture mbi akullin e bardhė. Qė andej kaluam njė drekė vėrtet miqėsore nė njė nga 170 lokalet e kėsaj qendre tė preferuar turistike.

Pas ēlodhjes qė ėshtė aq e nevojshme pėr udhėtarėt, e lamė hotelin pėr tė qenė mysafirėt e aktivistit tė dalluar Bruno Ceka. Me tė hyrė brenda nė restorantin e tij, tė gjithė filluam tė shikonim njėri-tjetrin tė habitur nga melodia e tingujve muzikorė qė dėgjuam: qe Himni ynė Kombėtar. Shkrimtarėt e gjeten menjėherė vetėn aty. Gjithēka e klasit tė lartė qė gjendej brenda mureve tė restorantit, qė nga mėnyra e mikpritjes, shėrbimi, dekorimi, ushqimet e deri tek bisedat e ēiltra me karakter sa patriotik aq edhe intelektual e bėnė shpirtin e krijuesve tė ftuar edhe mė poetik se zakonisht. Nė fillim poetėt dhe shkrimtarėt shprehen interesin e tyre tė dinim mė shumė pėr mikpritėsin z. Bruno Ceka, pėr jetėn e tij si sportist, biznesmen e si njeri.

Pastaj ata pyetėn edhe mikun dhe bashkė-bamirėsin e Brunos zotin Nazar Mehmeti se si kishte arritur deri aty ku ka arritur si biznesmen. Dhe siē ndodh shpesh me shqiptarėt, biseda kaloi nė kanalin e ēėshtjeve sociale e kombėtare, rreth halleve tė Kosovės, Shqipėrisė e atyre tė Komunitetit tė Dallasit. Aty dėgjuam aspekte tė veprimtarisė sė Nazarit dhe tė Brunos tė cilat qenė aq dramatike sa e rrėmbyen njėherėsh vėmendjen e shumė shkrimtarėve dhe poetėve pjesėmarrės. Nė fund, disa nga Anėtarėt e shoqatės tentuan tė paguanin tė paktėn njė bakshish pėr kamerierėt, por mė kot, edhe atė punė e kishte bėrė pėr ta mikpritėsi ynė Bruno Ceka.

Tė Diel, ditėn e takimit, arriti edhe grupi i fundit. Me tė hyrė nė hotel, ata u njoftuan se nė shenjė miqėsie dhe respekti, njė nga anėtarėt e Shoqatės sė Shkrimtarėve Shqiptaro-Amerikanė qė jetonte nė Teksas ua kishte paguar hotelin tė gjithė anėtarėve tė shoqatės, pa pėrjashtim, dhe se pėr drekė ishin tė ftuar nė shtėpinė e tij. Pas shprehjes sė shqetėsimeve, qė ne shqiptarėt i kemi zakon ngaqė nuk duam t’i shpenzojmė apo t’i vėmė nė pozitė tė vėshtirė tė tjerėt, ne mėsuam rrugėn pėr nė shtėpinė ku ishim tė ftuar tė kalonim drekėn. Aty krijuam njė familje tė madhe, ku secili u ndje nė shtėpinė e vet, duke e kaluar njė drekė tė zhveshur nga tė gjitha komandat tradicionale tė ngrėnies. Njė harmoni e vėrtet njerėzore e shoqėruar nga njė lirizėm i ēuditshėm miqėsor qė mbretėroi aty, e largoi vėmendjen e tė gjithėve nga ambienti vėrtet i ngushtė pėr ta drejtuar atė drejt njė dashurie tė pashoqe qė dukej qartė nė sytė e qeshur e plot ēiltėrsi tė dy palėve; tė tė ftuarve dhe tė ftuesve.

Kuq e Zi tek " Sneaky Pete’s"

Mė nė fund erdhi dhe ora e pritur. Makina tė tėra, pėrfshi kėtu edhe nga ato tė shqiptarėve tė komunitetit u rreshtuan njėra pas tjetrės nė drejtim tė qytetit tė Luisvillit ku do tė zhvillohej ceremonia. Gėzim Laēi, i cili ndoshta di t’i vlerėsojė artistėt mė tepėr nga tė tjerėt, ngaqė ai ėshtė vėlla i madh i kėngėtares sė shquar shqiptare Afėrdita Zonja, i printe kėsaj autokolone pėr tek lokali i quajtur Sneaky Pete’s, pronė e zotit Nazar Mehmeti.

Me tė shkelur nė kėtė lokal gjigand, qė nga larg dukej vetėm njė lokal i bukur, shkrimtarėt dhe poetėt u magjepsėn me bukurinė e brendshme qė gjendej aty. Dukej sikur gjithēka ishte pėrgatitur me kohė dhe pa kursim nga personeli drejtues i lokalit. Mobilimit tė shtrenjtė dhe me shumė shije tė restorantit iu shtua dekorimi qė ishte bėrė pėr rastin nė fjalė; plot tullumbace kuqezi, dy flamuj shqiptar dhe njė amerikan tė vendosur midis tyre, podiumi me emblemėn e madhe tė Shoqatės sė Shkrimtarėve, e cila ka nė mes poetin tonė kombėtarė Naim Frashėri etj. Ndonėse shkrimtarėt ishin tė qetė sepse e dinin se sponsori i takimit Nazar Mehmeti i merrte me seriozitet premtimet qė bėnte, vetė rėndėsia e madhe qė ky takim kishte pėr ta, i mbante nė njė farė meraku shkrimtarėt. Por brenda minutave tė para tė gjithė u bindėn se meraku ėshtė i panevojshėm kur ke tė bėsh me Nazar Mehmetin: ēdo gjė e bukur, me qejf dhe e bollshme.

... Edhe njė surprizė tjetėr tė kėndshme

Shtatė Gushti i kėtij viti kishte sjellė edhe njė surprizė tjetėr tė kėndshme pėr Shoqatėn e Shkrimtarėve Shqiptaro-Amerikanė: Organizata e Artistėve figurative kishte dėrguar njėrin nga anėtarėt e saj mė aktiv, piktorin dhe skenografin Astrit Tota, pėr tė sjellė njė pėrshėndetje tė ngrohtė nė emėr tė tyre. Zoti Tota e lexoi kėtė pėrshėndetje, e cila mbante emrin e Artistes sė talentuar Marjana Eski ku thuhej:

"Ju pėrshėndesim nė emėr tė organizatės sė artisteve figurativė. Njė organizatė kjo e sapo krijuar me njė bord artistėsh. Aktiviteti i organizatės tuaj duhet pėrshėndetur me respekt. Ato janė si dėshmi e punės se devotshme tė organizatės dhe drejtueseve tė saj, qė kanė rezultuar nė kėsisoj aktivitetesh tė bukura letrare dhe artistike.
Le tė shpresojmė se nė tė ardhmen do tė kemi gjithmonė e mė shumė aktivitete tė pasura letrare e artistike tė dobishme pėr brezat qė rriten nė ne Amerikė."

Por kjo pėrshėndetje miqėsore ishte vetėm njė pjesė e surprizės. Njė befasi tjetėr e kėndshme ishte ajo qė u faqos nė muret e sallės sė madhe: Me dhjetėra kopje pikturash tė mediave tė ndryshme dhe punime fotografike u afishuan aty. Dhe kėshtu filloi njė observim i lirė i ekspozitės sė punės artistike tė kėtyre piktorėve tė mirėnjohur shqiptarė qė banojnė nė qytete tė ndryshme tė Amerikės. Artisti Astrit Tota, dha edhe shpjegime tė mėtejshme rreth jetės dhe veprės sė artistėve pjesėmarrės. Ata qė u preferuan dhe u fol mė shumė rreth punimeve tė tyre artistike para, gjatė edhe pas darkės, ishin piktorėt Marjana Eski, Bashkim Ahmeti, Ylli Haruni, Gjon Gojēaj, Aleksandėr Gjoni, Astrit Tota, si dhe fotografi tashme i njohur Maksim Zotaj.

Megjithatė kjo kėnaqėsi nuk mbaroi aty. Tė gjithė piktorėt e qė u ekspozuan aty, ua kishin bėrė dhuratė, pra dhėnė falas, punimet e tyre tė artit anėtarėve tė Shoqatės sė Shkrimėtarėve Shqiptaro-Amerikanė, dhe pjesėmarrėsve tė komunitetit tė Dallasit, tė cilėt kishin ardhur pėr t’i nderuar ata. "Nuk ka kėnaqėsi mė tė madhe," tha njeri nga anėtarėt e shoqatės tek po largohej me disa punime arti, tė cilat i kishte zgjedhur pėr t’i vendosur nė muret e shtėpisė sė tij.

Nė ēantėn e tij, zoti Tota kishte sjellė edhe disa gjėra tė tjera qė ai i quante "peshqeshe personale," por nga natyra tyre kuptohej se ato "peshqeshe" ishin vetėm pjesėrisht tė tilla. Midis tyre gjendej njė disk me muzike folklorike, botuar nga Shoqėria Kulturore Artistike Bashkimi Kombėtar, titulluar "Pėr Bashkimin Tonė Kombėtar." Kėngėt e bukura qė gjendeshin aty u dėgjuan si nė makinat qė transportonin shkrimtarėt nga njė vend nė tjetrin ashtu edhe nė ambientet qė ata kalonin kohėn gjatė ditės apo mbrėmjes. Tota, kishte prurė me vete edhe disa dhurata tė tjera. Ndėr mė tė rėndėsishmet qenė njė koleksion i admirueshėm i revistės "Jeta Katolike" si dhe njė koleksion i mirė i revistės "Dituria," organ i Akademisė Shqiptaro Amerikane tė Shkencave, me tė cilėn disa nga anėtarėt e shoqatės sonė u njohėn pėr herė tė parė. Vetėm sa pėr tė treguar dėshirėn qė ēdo gjė shqiptare tė bėhet sa mė e njohur, vlen pėr t’u pėrmendur se Tota me vete kishte sjellė pėr ne edhe njė ekzemplar tė Albanian Yellow Pages.

Ramiz Gjini: Rrugė e gjatė pėr tė arritur nė "Tokėn e Premtuar"

Nėn frymėzimin e kėsaj atmosfere miqėsore dhe vėrtet festive, filloi edhe takimi. Njėra nga prezantueset e takimit ishte pėrkthyesja e re, studente nė universitetin e Dentonit, zonja Elda Ilia. Dhe pa humbur kohė, filloi mbrėmja e shumėpritur. Nė fillin prezantuesit prezantuan veten para pjesėmarrėsve, dhanė disa nga pikat e aktiviteteve qė do tė mbaheshin gjatė darkės, falėnderuan nė emėr tė shoqatės sponsorėt e mbrėmjes Nazar Mehmeti, Bruno Ceka, Partick Wright, Nevzat Llulla etj. Natyrisht, edhe urimi mirėseardhės i shkrimtarėve dhe poetėve pjesėmarrės nė takim zuri vend gjatė kėtij prezantimi tė shkurtėr...

Mė pas e gjithė salla ra nė heshtje tė plotė. Teknikėt e elektronikės ua ulėn llampadarėve tė sallės dritėn dhe drejtuan rrezet e njė projektori tė veēantė drejt podiumit me qėllim qė vėmendja e pjesėmarrėsve tė drejtohej vetėm atje. Dhe nė ato momente filloi fjala e hapjes, tė cilėn e mbajti Kryetari i Shoqatės sė Shkrimtarėve Shqiptaro-Amerikanė z. Ramiz Gjini.

Zoti Gjini pasi i bėri njė histori tė shkurtėr ecurisė sė Shoqatės gjatė kėtyre katėr viteve, tha se ajo tashmė ka marrė "kuptimin e njė shoqėrie tė pastėr, tė mirėfillte, ku tė gjithė anėtaret ndjehen tė barabartė mes tyre". Nė tė njėjtėn kohė ai falėnderoi me emėr disa nga anėtarėt e shoqatės, tė cilėt i kanė qėndruar pranė edhe nė kohėt mė tė vėshtira, atėherė kur ai dhe shoqata kishin nevojė pėr mbėshtetje. Gjithashtu, ai cilėsoi si njė nga arritjet mė tė mira ka qenė hartimin e statusit tė shoqatės. Duke theksuar se ky qe "njė status i cili mungoi dy vitet e para" dhe se, sipas tij, "duheshin vendosur ca rregulla nė aspektin civil e njerėzor, pa frymė diktati, pra tė ishte njė rregullore e miratuar dhe e pranuar nga tė gjithė". Pėr tė sqaruar pranimin nga shoqata tė kėtij statusi zoti Gjini shtoi se "Ky status u hartua nga kryesia e shoqatės dhe u shpėrnda nė adresė tė tė gjithė anėtareve. Pas shpėrndarjes, ne si kryesi, nuk kemi protokolluar asnjė vėrejtje apo sugjerim rreth pėrmbajtjes.

Duke u ndalur nė njė sėrė aktivitetesh qė po vazhdojnė tė jenė tė mirėpritura nga anėtarėt e shoqatės si konkursi "Pena e artė" atj., ai shtroi se "Njė tjetėr synim ka qenė edhe qėndrimi ynė, qoftė parimisht, qoftė mbėshtetur nė fakte, nė lidhje me veprimet e papėrgjegjshme tė politikes shqiptare, natyrisht, pa u pozicionuar nė kahun e ndonjė partie politike. Nė kohėn kur nė atdheun tonė, politika e ka humbur sensin e saj dhe vendi po lėngon nga qeverisje tė kėqija, ne jemi pėrpjekur tė ngremė zėrin tonė kundėr presidentit tė Shqipėrisė zotit Alfred Moisiu, pėr dekorimin me urdhrin "Naim Frashėri" Kryetarin e Gjykatės se Lartė Fehmi Abdiun. Ne i kujtuam atij, se Fehmi Abdiu, ish kryetar i gjykatės sė lartė ne regjimin totalitar tė Enver Hoxhės dhe Ramiz Alisė, nė gusht tė vitit 1988, vari nė litar poetin dhe mikun tonė tė letrave Havzi Nelėn mu nė mes te pazarit te Kukėsit."

Njė vend tė konsiderueshėm nė fjalimin e zotit Gjni zunė edhe botimi i librave tė shumtė dhe me cilėsi nga anėtarėt e shoqatės, botimi Nr. 2 i revistės "Pena," promovimi i herėpashershėm i librave, si dhe takimi me kryetarė, e kryesi tė shoqatave letrare tė vendeve tė ndryshme tė botės, siē ishte ajo me Kryetarin e Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kolumbisė vitin qe shkoi. Gjni shtoi se bashkėpunimi me shoqata tė ndryshme shkrimtaresh tė huaj, mendon se na ndihmon nė kuptimin e njė eksperience, qė ne nuk mund tė themi se e njohim mirė, sidomos nė aspektin organizativ."

Dhe nė pėrfundim Kryetari i Shoqatės sė Shkrimtarėve Shqiptaro amerikane u shpreh kėshtu: "Duke pėrfunduar, do t'iu lutesha qė tė angazhohemi tė gjithė sė bashku, duke e vrarė mendjes se ēfarė dhe si duhet tė punojmė, nė aspektin organizativ si lidhje. Tė gjejmė pikat tona tė dobėta dhe t'i ndreqim ato me aq sa mundimi. Vetėm mos harroni gjėnė mė tė rėndėsishme: punėn para fletės sė bardhė. Rruga ėshtė e gjatė pėr tė mbėrritur nė tokėn e premtuar. Krijimtaria letrare nuk kėrkon njė angazhim kolektiv, por njė impenjim tė mundimshėm individual. Ndaj dhe duhet te ulemi, gjithsecili veē e veē nė kėrkim tė shpirtrave, nė kėrkim tė sė vėrtetės pėr t’u ngritur nė art e pėr t’u respektuar e kujtuar nga brezat qė do tė vijnė," pėrfundoi i duartrokitur ai.

Fituesit e Ēmimit"Pena e Artė"

Menjėherė pas pėrfundimit tė fjalimit nga ana e Kryetarit, prezantuesit e takimit paraqitėn nė projektor disa nga kopertinat e librave tė botuar gjatė vitit 2004 nga anėtarėt e Shoqatės, si ato tė shkrimtarėve Skifter Kėlliēi, Rozi Theohari, Luigj Ēekaj, Gjeto Turmalaj tė cilėt ose nuk ishin paraqitur nė konkurs pėr Ēmimin "Pena e Artė" ose megjithėse kishin bėrė njė letėrsi me kualitet letrar nuk kishin arritur ta fitonin kėtė ēmim. Nė tė njėjtėn mėnyrė u tentua tė jepej edhe informacioni rreth numrit mė tė ri tė revistės Pena dhe me atė tė krijimit dhe funksionimit tė faqes sė re elektronike tė Shoqatės sė Shkrimtarėve Shqiptaro-Amerikanė: www.albanianliterature.org
Dhe kėshtu filloi momenti tjetėr i shumėpritur: Prezantimi i fitueseve tė konkursit "Pena e Artė" nė gjinitė e romanit, poezisė, publicistikės, dhe tė letėrsisė akademike.

Natyrisht, Ramiz Gjini ėshtė ndėr shkrimtarėt e rinj mė tė shquar tė letėrsisė shqipe. Nė romanin e tij "Rrėketė" ai sjell pėr lexuesin shqiptar njė pasqyrė tė pastėr, nė tė cilėn reflekton dukshėm realiteti shqiptar me tė gjitha ngjyrat e tij. Por ky realitet ėshtė i dhėnė me njė freski frymėzuese, parė nga njė kėndvėshtrim tepėr interesant, qė pėr fat tė mirė, ėshtė produkt i individualitetit krijues tė Gjinit. Tė gjitha kėto cilėsi, tė bashkuara me njė energji tė lartė letrare, me njė stil tė admirueshėm, dhe me njė forcė tė madhe argumentuese e kishin frymėzuar jurinė e konkursit qė tė nderojnė shkrimtarin Ramiz Gjini me Ēmimin Pena e artė, 2004, pėr gjininė e romanit.

Pas tij i erdhi radha shkrimtarit Petraq J. Pali, i cili deri tani ėshtė njohur mė tepėr si poet popullor. Por kėtė herė ėshtė paraqitur nė konkurs me njė pėrmbledhje publicistike qė dallohet pėr fuqinė e observimit dhe regjistrimin e dramės jetėsore nėpėr tė cilėn kalon edhe sot e kėsaj dite njeriu Shqiptar. Nė librin e tij "Vise dhe njerėz Perėndie," Petraq Pali u jep njė prezantim tė shkėlqyer ideve tė tij ndaj jetės. Pėrveē fakteve, qė shpeshherė ta rrėqethin trupin gjatė leximit, Pali gėrsheton nė veprėn e tij edhe nuanca poetike qė krijojnė ekuilibėr nė gjendjen shpirtėrore tė lexuesit. Pėrshkrimi qė ai i bėn Qeparoit tė bukur, ku ai ka lindur, dhe vendeve tė tjera qė ai ka vizituar apo jetuar, ėshtė sa poetik aq edhe frymėzues. Pikėrisht pėr kėto cilėsi, Petraq Pali, ėshtė fitues i Ēmimit "Pena e artė" nė gjininė e publicistikės, pėr vitin 2004.

Kėshtu arriti edhe shpallja pėr Ēmimin "Pena e Artė" pėr poezinė. Adnan Mehmeti, si njė poet qė po fiton emėr pėr ditė e mė shumė, kėtė herė qe paraqitur nė konkurs me njė vėllim poetik titulluar "Ikje nga Vetmia," i cili shquhet pėr pastėrtinė e gjuhės dhe pėr gjerėsinė e vizionit krijues. Nė qendėr tė poezisė sė tij, duket qartė filozofia e tij ndaj jetės, si dhe ndaj baticave dhe zbaticave qė e karakterizojnė atė. Imagjinata plot jetė, qė mbretėron nė poezinė e Mehmetit, ėshtė pjesė e pandarė e perceptimit shpirtėror dhe intelektual tė tij. Ky libėr ėshtė vėrtet njė produksion i kėndshėm poetik qė stimulon ndjenjat e lexuesit me njė ngrohtėsi tė vėrtet njerėzore. Adnan Mehmeti futet nė botėn e njeriut dhe bėn ndryshime lehtėsuese nė gjendjen shpirtėrore tė tij—pa velur asnjė ndjenjė tė mirė qė gjendet aty. Askush tjetėr nuk do e meritonte ēmimin Pena e artė nė gjininė e poezisė, pėr vitin 2004, mė parė se Adnan Mehmeti.

Pėrsonalisht, unė si mik i tij, ndjehem vėrtet i lumtur qė e gjithė juria e konkursit ka pasur tė njėjtin mendim me mua pėr poezinė tij. Kėtė herė Shoqata kishte dalė me njė ēmim tė ri. Ėshtė fjala pėr atė tė letėrsisė akademike. Pėr kėtė u erdhi tė gjithėve mirė, sepse Peter R. Prifti ėshtė padyshim njė krenari e veēantė pėr Shoqatėn e Shkrimtarėve Shqiptaro-Amerikanė. Fuqia e intelektit, qė lexuesi shqiptar gjen nė pėrmbledhjen e tij me artikuj tė letėrsisė akademike, titulluar "Mozaik Shqiptar" ėshtė e rrallė nė letėrsinė shqipe. Kontributi i tij akademik ndaj dashurisė pėr njeriun, dhe pėr tė vėrtetėn qė e rrethon atė, pėrbėn njė nga pikat mė tė forta tė kėsaj vepre. Thellėsia e mendimit intelektual dhe vizioni i pakufishėm autorial, qė gjendet nė kėtė vepėr, pėrbėjnė epiqendrėn e respektit qė ai ka fituar e po fiton tek lexuesi i kualifikuar shqiptar. Nderimi me ēmimin "Pena e artė" nė Letėrsinė Akademike, ėshtė mirėnjohja mė e lartė qė Shoqata e Shkrimtarėve Shqiptaro-Amerikanė i dha zotit Peter Prifti kėtė vit. Gjithsesi, ėshtė e natyrshme tė mbetemi me ndjenjėn se gjithmonė i mbetemi borxh nė vlerėsimet tona, kolegut dhe bashkanėtarit tonė tė nderuar.

Ē’ėshtė mė e rėndėsishmja, mesa duket ai e kishte ndier se do tė fitonte. I vetmi nga tė gjithė fituesit e kėtij ēmimin ai kishte pėrgatitur njė copė letėr falėnderimi tė cilėn e paraqesim para lexuesit:
"Duke u nisur nga ideja se ndofta do tė fitoja njė ēmim nė konkursin e librit tė Shoqatės, u ula nė tryezė dhe hartova njė copė shkrim, nė shenjė falėnderimi, tė cilin, me lejen tuaj, po jua lexoj nė kėtė mbledhje.
Tė nderuar anėtarė tė Jurisė, anėtarė tė Kryesisė sė Shoqatės, kolegė dhe mysafirė:

Dėshiroj sė pari tė falėnderoj tė gjithė anėtarėt e Jurisė, pėr mundimin qė morėn pėr tė lexuar librin tim Mozaik shqiptar. Shpreh gjithashtu kėnaqėsinė time qė Juria e Konkursit e vlerėsoi tė denjė veprėn time, pėr tė mė dhuruar mua ēmimin nė kategorinė e Publicitetit. Kur vendosa tė pėrpiloj dorėshkrimin e librit para tre vjetėve, as qė mė shkoi ndėrmend se njė ditė do tė fitoja ēmim me librin tim. Ky ėshtė, pra, njė nga ata gėzimet e papritur qė jeta iu dhuron shkrimtarėve gjatė karrierės sė tyre.

Me kėtė rast, dėshiroj tė shtoj se kjo ėshtė e para herė qė ndodhem nė njė mbledhje tė shkrimtarėve shqiptaro-amerikanė. Falė punės sė madhe tė organizuesve tė kėsaj konference, me z. Gjekė Marinaj nė krye, kam mundur tė takoj miq tė vjetėr kėtu, si dhe tė njihem me shkrimtarė tė rinj. Vėrtet, edhe kėnaqem, edhe habitem me numrin e madh tė anėtarėve tė Shoqatės, mbi 40 gjithsej. Kjo nė vetvete dėshmon pėr vitalitetin dhe talentet letrare qė pėrmban dhe ushqen komuniteti shqiptar nė Amerikė. Unė personalisht krenohem me kėtė fakt. Mė duket se ėshtė shenjė e mirė pėr tė ardhmen tonė, qoftė nė Amerikė, ashtu edhe pėrtej Atlantikut.

Tė gjithė neve bėjmė pjesė nė familjen e veēantė tė shkrimtarėve, qė i shėrbejnė kombit tė tyre dhe shoqėrisė njerėzore, jo me pushkė por me penė. Shpresoj se njė ditė, drita dhe fuqia e penės do ta bėjė tė panevojshme pėrdorimin e pushkės dhe forcės pėr mbrojtjen, begatinė dhe lartėsimin e shoqėrisė njerėzore, si dhe zhvillimin e mbarė tė marrėdhėnieve midis popujve dhe shteteve tė botės. Ju faleminderit! Peter R. Prifti.

Njė ēmim pėr shpirtin madhėshtor tė fjalės sė shkruar

Por Shoqata e shkrimtarėve kishte edhe njė Ēmim tjetėr tė rėndėsishėm kėtė vit, tė cilin e kemi bėrė publik kohėt e fundit. Ėshtė fjala pėr ēmimin Gjenima nė letėrsi. Siē e kam sqaruar edhe te faqja elektronike e Shoqatės, i gjithė universi letrar, qė nga poezia, romanet, pėrmbledhjet me tregime, dramat, esetė, humori e deri tek publicistika e llojeve tė ndryshme pėrbėjnė epiqendrėn e Ēmimit "Gjenima". Ky ėshtė ēmimi mė i lartė letrar me tė cilin unė si themeluesi i Shoqatės sė Shkrimtarėve Shqiptaro-Amerikanė, e jap nė shenjė falėnderimi pėr shpirtin madhėshtor tė fjalės sė shkruar nė tė mirė tė njerėzimit. Nė fakt, Ēmimin Gjenima e kam krijuar me Shoqatėn e Shkrimtarėve Shqiptaro-Amerikanė, me letėrsinė shqipe dhe atė botėrorė nė mendje. Duke dhėnė njė ēmim letrar, tė shkėputur nga ēdo lloj komprometimi, i cili ėshtė tėrėsisht i dedikuar tė njohė dhe tė bėjė publik, ēdo vit, njė nga shkrimtarėt mė tė mirė nė botė, njėkohėsisht do ta bėjė mė tė njohur jo vetėm Shoqatėn e Shkrimtarėve Shqiptaro-Amerikanė, por edhe letėrsinė shqipe. Propozimet pėr tė konsideruar kandidatėt pėr Ēmimin Gjenima mund tė bėhen vetėm nga Profesorėt e letėrsisė dhe tė linguistikės, qė punojnė pranė universiteteve tė akredituara botėrore, si dhe nga kryesitė e certifikuara tė organizatave letrare tė vendeve tė ndryshme tė botės.

Ēdo autor, pavarėsisht nga gjuha nė tė cilėn ai apo ajo shkruan, i plotėson kushtet pėr konkurrim dhe fitim tė ēmimit Gjenima. Dhjetė kandidatėt mė pretendues, prej tė cilėve do tė dalė edhe fituesi, publikohen nė faqen elektronike tė Shoqatės sė Shkrimtareve Shqiptaro-Amerikanė dhe nė shtyp tė paktėn 2 muaj para datės sė shpalljes sė fituesit. Mendoj se vlen pėr t’u pėrmendur se Ēmimi Gjenima do tė financohet nga unė (i ndihmuar nga sponsorė shqiptarė dhe tė huaj) dhe gjykohet nga njė juri e kryesuar po nga unė, pra Gjekė Marinaj, nė pavarėsi tė Shoqatės sė Shkrimtarėve Shqiptaro-Amerikanė. Juria e cila mė ndihmon pėr tė zgjedhur fituesin e Ēmimit Gjenima, si dhe shpėrblimi monetar qė do tė jepet ēdo vit, janė dhe do tė mbeten absolutisht konfidencile. Ketė vit nė vlerėn monetare tė ēmimit Gjenima kontribuon ndjeshėm avokati amerikan Patrik Right dhe biznesmeni shqiptar Nevzat Llulla.

Po kush e fitoi kėtė ēmim kėtė vit? Megjithėse ky ēmim pothuajse gjithmonė do tė shkojė tek njė krijues letrar, kėtė herė propozimet qė kanė ardhur e kanė ndryshuar pakėz strukturėn e planifikuar tė tij. Ēmimi u nda nga dy shkrimtarė: midis Shkrimtares dhe pėrkthyeses Hungareze Zsuzsanna Ozsvath dhe akademikut, filozofit, poetit dhe kandidatit pėr ēmimin Nobėl nė letėrsi Britanikut Frederick Turner. Le ta njohim lexuesin me njė shkėndi tė potencialit tė tyre krijues. Zsuzsanna Ozsvath, e cila me librin e saj "Nė gjurmėt e Orfeusit" e ka sjellė nė jetė poetin e madh Hungarez Miklós Radnóti. Ky libėr shquhet nga sinqeriteti, sensiviteti, vėrtetėsia e zbulimeve, si dhe nga cilėsia e lartė e kompozimit letrar. Ajo e ka bėrė tė pavdekshėm poetin Miklós Radnóti, i cili u vra nga trupat Gjermane gjatė njė marshimi tė gjatė dhe tė detyrueshėm nga Jugosllavia pėr nė Hungari. Pasi e kanė detyruar tė hapte njė gropė tė madhe dhe tė groposte nė tė shokėt e tij ēifutė, forcat gjermane me gjakftohtėsinė mė tė madhe e vranė edhe atė. Pas dy vjetėsh, pasi u zbulua varri masiv ku edhe ai bėnte pjesė, nė xhepat e xhaketės sė tij u gjet njė koleksion poezish qė sė bashku me pjesėn tjetėr tė krijimtarisė sė tij tė mėparshme u mblodhėn dhe u botuan. Libri nė fjalė, dhe kėto poezi, tė pėrkthyera nė disa gjuhė tė botės, pėrfshi kėtu edhe atė tė anglishtes nga Zsuzsanna Ozsvath dhe Frederick Turner , e ngritėn poetin e vrarė ēifut, nė majat mė tė larta tė letėrsisė jo vetėm hungareze, por edhe asaj botėrore.

Ndėrsa kandidati pėr Ēmimin Nobėl, Frederick Turner, ka botuar mbi 25 vepra me ese akademike, letėrsi artistiko-shkencore, drama, filozofi, e mbi tė gjitha me poezi epike dhe bashkėkohore. Emri i tij renditet me shkrimtarėt dhe poetėt mė tė fuqishėm tė globit tokėsor. Pothuajse nė tė gjitha punimet e tij letrare, e kaluara lidhet ngushtė me tė tanishmen, e tanishmja lidhet ngushtė me tė ardhmen, dhe e ardhmja lidhet ngushtė me ato fenomene qė mund tė arrijnė mė pas. Struktura e tij letrare arrin gati pėrsosje artistike, me njė kombinim tė rrallė tė komponentėve tė mėsipėrme, me njė shpirt tė pastėr poetik, dhe njė intelekt tė pashoq. I gjithė universi letrar Turnerian, e veēanėrisht libri i tij "Paradise" na kanė nderuar, duke na dhėnė tė gjitha arsyet pėr t’i vlerėsuar ato me ēmimin Gjenima, 2004. Ja se si u shpesh ai pėr Shoqatėn e Shkrimtarėve Shqiptaro-Amerikanė:

"Ēmimi Gjenima ėshtė njė nder i madh. Fjala "nder" ėshtė shumė interesante. Ajo ndanė origjinėn me fjalėn franceze "Honnete" , nga e cila ne marrim "honest", dhe "honte", turpėrim. Pa dyshim, ndjehem i turpshėm nga ky nderim, sepse unė di disa tė tjerė qė e kanė merituar atė mė shume se unė, dhe pyes veten a thua do tė mund ta justifikoj atė. Por turpi (skuqja nė fytyrė) ėshtė edhe nxitja jonė mė e madhe ta mbajmė veten, kėshtu ky ēmim nė thėrret tek njė nivel morali, shpirti dhe jetė artistike mė tė lartė se kurrė.
Edhe nderi ėshtė njė ndėrgjegje standarde. Ne e vėmė veten para pėrgjegjėsisė kur pemėtar tė nderit—ne japim premtimin pėr atė qė besojmė. Dhe tė pranoj nė nder, siē po bėj kėtu, ėshtė tė vendosėsh mbi vete njė obligim tė thuash tė vėrtetėn, gjė e cila ėshtė detyra mė antike dhe mė e njohur e poetėve.

Duke mė afruar kėtė nder fondacioni Gjenima drejtėsisht nderon vetveten madje edhe mė shumė se fituesin e ēmimit. Ajo qė na bėn ne humanėve tė veēantė midis kafshėve ėshtė fuqia e tė folurit, fuqia e gjuhės. Fuqia na ėshtė dhėnė qė nė lindjen tonė, fati e edukimi si shkrimtarė, por ta njohėsh ato me zemėrbardhėsi, dhe t’i shpėrblesh ato, ėshtė njė akt i njė rėndėsie tė madhe shpirtėrore, nė tė njėjtėn mėnyrė siē shpėrblejmė ne Zotin, apo natyrėn, apo zotėt, pėr zemėrbardhėsinė e tyre nė krijimin e species tonė. Tė flasėsh nė emėr tė gjithė njerėzimit duke mbajtur njė shpėrblim pėr kėtė ēmim, Shoqata e Shkrimtarėve Shqiptaro-Amerikane konfirmon zėrin e vet nė parlamentin e madh tė njerėzimit. Dhe siē kam ardhur drejt ecjes dhe njohjes sė ngadaltė tė letėrsisė shqipe, zėri i saj ėshtė elokuent dhe esencial, kohėt e fundit edhe njė zė me mjaft kurajo.
Unė ju falėnderoj—jo vetėm pėr shpėrblimin, por edhe pėr pjesėn tuaj nė civilizimin letrar qė mban racėn njerėzore, tė kėtillė njerėzore."

Natyrisht pas njė fjalimi tė tillė, pjesėmarrėsve ua desh njė pauzė ta marrin veten dhe ta respektonte shkrimtarin Frederick Turner me njė duartrokitje tepėr, tepėr tė ngrohtė.
Me tė pėrfunduar kjo ceremoni vėrtet madhėshtore, tė cilėn zoti Gjergji Pano, e shprehu me pak fjalė: "nuk kam parė ndonjė herė nė jetėn time, as nė jetė, as nė televizor, njė aktivitet tė organizuar kaq mirė," filloi shtrimi i darkės, pėr tė cilėn anėtarėt e Shoqatės sė Shkrimtarėve Shqiptaro-Amerikanė falėnderuan pėrzemėrsisht Shoqatėn "Iliria" tė komunitetit tė Dallasit.

Shoqata "Iliria" dhe gazeta "Illyria"

Kjo ėshtė hera e parė qė shoqata e Shkrimtarėve Shqiptaro Amerikanė bashkėpunon ngushtė me Shoqatėn e Komunitetit Shqiptar tė Dallasit "Iliria", pranė sė cilės zoti Nazar Mehmeti kryen me nder detyrėn e Kryetarit tė saj. Kurioziteti na shtyn tė dinim prej tij se sa tė rėndėsishėm e shikon ai kėtė bashkėpunim midis dy shoqatave tona. E shkėputėm nė njė cep tė sallės sė madhe dhe filluam njė bisedė tė shkurtėr me tė. "Shoqata jonė," tha ai, "ėshtė e gatshme tė bashkėpunojė me ēdo shoqatė tė ndershme shqiptare qė ka si qėllim tė parė shėrbimin ndaj interesave tė kombit tonė. Shoqata e Shkrimtarėve ėshtė e tillė, dhe bashkėpunimi i shoqatės sonė me tė ėshtė nder dhe kėnaqėsi pėr ne. Pra bashkėpunimi pa dyshim ėshtė i rėndėsishėm, sepse kėshtu mund ta japim ndihmėn tonė ne dy fronte tė rėndėsishme: shkrimtarėt nė frontin letrar dhe ne nė frontin shoqėror. Duke bėrė kėshtu, ne mbajmė gjuhėn shqipe tė folur dhe tė shkruar nė nivelin e duhur, dhe po nė kėtė nivel mbajmė edhe marrėdhėniet midis shqiptarėve qė jetojnė nė Amerikė. Unė mendoj se ėshtė detyrė e secilit prej nesh, e aq mė tepėr e kryesisė sė shoqatave nė fjalė qė tė shikojmė me larg se sa vetėm tek e sotmja, pra tek e ardhmja, ajo ėshtė gjėja mė e rėndėsishme," pėrfundon ai.

Mendimet e tij interesante na frymėzuan ta vazhdonim mė tej bisedėn. Ngaqė gazetėn "Illyria" shumė nga anėtarėt e Shoqatės sė Shkrimtarėve Shqiptaro-Amerikanė e konsiderojnė "gati si organin e tyre," menduam se vazhdimi i bisedės do t’i favorizonte si atė pjesė tė lexuesve qė janė tė interesuar pėr punimet letrare tė shkrimtarėve tanė qė botojnė aty, ashtu edhe ata tė tjerėt qė gazetėn "Illyria", e lexojnė kryesisht pėr lajmet dhe rubrikat e pasura qė gjenden aty. Kjo edhe pėr njė arsye tjetėr; nė Amerikė ka disa njerėz qė nė sajė tė punės, mendjes dhe fatit tė mirė kanė arritur ta gjejnė veten midis pasanikėve mė tė mėdhenj Amerikanė. Por Nazar Mehmeti ėshtė nga ata, tė paktėn qė ka shpenzuar me miliona dollarė pėr tė ndihmuar jo vetėm individė tė ndryshėm shqiptarė, por midis tjerash edhe luftėn e Kosovės, Universitetin e Tetovės, e tani ndihmon edhe Shoqatėn e Shkrimtarėve Shqiptaro-Amerikanė. Pra donim tė dinim se ku e ka burimin kjo zemėrbardhėsi e madhe e tij.

Nazar Mehmetit nuk ia ka ndryshuar shpirtin pasuria

Dhe ja se si ai e vazhdon bisedėn me ne: "Pasuria nuk mė ka ndryshuar si njeri. Unė jam po ai qė isha nė fillim tė viteve 76-79-tė kur punoja ēfarėdo punė qė ishte e nevojshme, nė restorante tė ndryshme. Sot bile punoj nga 14-15 orė nė ditė ndonėse natyra e punės ėshtė mė tepėr me karakter drejtues e organizativ se sa fizike. Pra unė i respektoj tė gjithė ata qė pėrdorin tė gjithė kapacitetin e tyre mendor dhe fizik pėr tė pėrparuar ekonomikisht. Mirėpo, nė tė njėjtėn kohė, e kuptoj se shumė njerėz, me gjithė pėrpjekjet e tyre pėr njė arsye a njė tjetėr nuk arrijnė tė pasurohen siē jam pasuruar unė. Unė mendoj se fati luan njė rol tė madh nė kėtė mes. Prandaj jam treguar gjithmonė i gatshėm tė ndihmoj ata qė japin maksimumin e tyre pėr t’i realizuar ėndrrat qė kanė.

Po, e kam ndihmuar Kosovėn gjatė luftės sepse gjakderdhja e saj kishte nevojė pėr ndihmėn e secilit shqiptarė tė ndershėm. Universiteti i Tetovės, nga ana tjetėr, duhej patjetėr tė qėndronte i hapur, qė brezat e rinj shqiptar tė edukoheshin aty. Edukimi shkollor, ėshtė baza e tė ardhmes sė njė vendi. Po kėshtu edhe Shoqata e Shkrimtarėve ka nevojė pėr ndihmėn e biznesmenėve tė ndershėm shqiptarė. Shkrimtarėt, nė kushtet tona, zanatin e tė shkruarit e ushtrojnė si punė tė dytė, pas asaj tė zakonshmes me tė cilėn ushqejnė veten dhe familjet e tyre. Por ėshtė njė punė e dytė pėr tė cilėn ata nuk i paguan kush me para. Nė kėtė mėnyrė si unė si kryetar, ashtu edhe anėtarėt e shoqatės "Iliria" ndjehemi tė gėzuar kur ndihma jone modeste u shėrben shkrimtareve tė komunitetit tonė, e nėpėrmes tyre edhe kulturės tonė kombėtare. Shkrimtarėt janė zinxhiri mė i saktė qė lidh njė gjeneratė me tjetrėn, ata e deklarojnė historinė si histori, ata ia japin formėn e plotė ekzistencės sė njerėzimit. Qoftė edhe vetėm pėr kėto arsye, shkrimtarėt huhen ndihmuar.

Vallė, si ndjen veten ai, kur njė pjesė tė pasurisė sė tij e vė nė shėrbim tė atyre qė kanė nevojė, siē ishte shoqata jonė kėtė herė. Dhe kėtė e mėsuam ashtu spontanisht. Them spontanisht sepse bisedėn me tė e bėmė jo si intervistė por si njė bisedė vėrtet shoqėrore. Ndoshta kjo ndikoi qė ai tė flasė mė lirshėm, pa menduar se duhej folur pėr njė gazetė e para njė gazetari. Pra i ēliruar nga barriera e modestisė ai shtoi: "Siē ju thashė edhe mė lart, kur ndihmoj tė tjerėt ndjehem edhe mė tepėr njeri, edhe mė tepėr prespar, edhe mė tepėr shqiptar. Faktikisht, po tė mos i ndihmoj ata qė kanė nevojė pėr ndihmėn time ndjehem fajtor—pra e ndjej si obligim shpirtėror dhe si obligim shpirtėror tė familjes sime kontributin tim nė tė mirė tė kujtdo qė mė troket nė derėn time. Ėshtė vėrtet kėnaqėsi shpirtėrore kur ndihmon tė tjerėt. Ata qė kanė mundėsi tė ndihmojnė ua rekomandoj tė veprojnė kėshtu nganjėherė, sepse ėshtė vėrtet njė ndjenjė e bukur dhe fisnike."

Tė mbetur disi tė habitur nga perceptimi i tij ndaj jetės, dhe nga sinqeriteti njerėzor qė i karakterizoi shprehjet e tij, mendja na vajti tek njė thėnie e filozofit korean Chin Wan: "Janė krejt tė pakėt njerėzit qė janė nė tė njėjtėn kohė tė pasur materialisht dhe shpirtėrisht," Wan, nė veprėn e tij, veēon si tė mundur vetėm njėrėn ose tjetrėn. Ku e ka bazamentin filozofik kjo thėnie, edhe a qėndron njė konceptim i tillė pėr bamirėsin Nazar Mehmeti? "Kjo thėnie;" pėrgjigjet ai, "me sa kuptoj unė, do tė thotė se ai qė ėshtė i pasur shpirtėrisht nuk mund tė jetė i pasur edhe materialisht, sepse tė gjitha ato tė mira materiale qė mund tė ketė do ua jepte atyre qė nuk kanė asgjė. Ose nga ana tjetėr, kur ėshtė fjala pėr njė pasuri materiale, nuk mund tė jesh i pasur shpirtėrisht ngaqė akoma ke pasuri—pra nuk ua ke falė atyre qė ka nevojė atė. Por njė gjė e tillė do tė thotė utopi, pra diēka qė nuk ekziston nė realitet.

Kjo edhe pėr arsyen se zakonisht ata qė dinė tė pasurohen dinė edhe ta ruajnė pasurinė e tyre. Unė mendoj se nuk duhet harruar se pasuria e dikujt nė mėnyrė direkte dhe indirekte ndihmon tė tjerėt, si me punėsim, shitje-blerje, dhe me lėnien e trashėgimisė pėr ta ėndėrruar etj. Pra shoqėria ka shumė nevojė pėr njerėz tė pasur, sepse nėpėrmes tyre pasurohet edhe ajo. Unė jam pro ndihmės nė pėrgjithėsi, por gjithmonė duhet ditur se edhe ndihma duhet t’u nėnshtrohet limiteve dhe arsyes. Megjithatė, e vėrteta ėshtė se secili duhet tė ndihmojė dikė. Unė pėr vete ua kushtoj tė paktėn 10% tė tė ardhurave tė mia vjetore, njerėzve, kushdo qė janė, duke marrė parasysh nevojat e tyre, jo fenė, gjendjen shoqėrore apo prejardhjen. Zoti mė ndihmon mua dhe unė ndihmoj tė tjerėt, po tė mos kisha, nuk do tė kisha mundėsi tė ndihmoja. Pra ndjehem fatlum qė kam mundėsi tė ndihmoj tė tjerėt."

Takimi tjetėr nė Chikago?

Nė tė njėjtėn kohė pamė disa duar qė po na drejtoheshin t’u afroheshim. Ata ishin njerėz tė komunitetit tė grupit tė komunitetit tė shqiptarė tė Dallasit. U afrohemi, dhe mė lajmėrojnė se ata, nė pėrgjigje tė thirrjes qė u kishte bėrė Nazari, kishin mbledhur rreth 1900 dollarė pėr t’ia dhuruar Shoqatės sė Shkrimtarėve Shqiptaro Amerikanė. Zoti Mėrgim Korēa ishte njėri prej tyre. Mė vonė mėsuam se ai ishte nėnkryetar i Shoqatės Iliria. Natyrisht, Nazarin e gėzoi zemėrbardhėsia e tyre. "Bėtė 2.500 dollarė, se kusurin do i plotėsoj unė," tha ia. Dhe kėshtu kur ne e bėmė tė ditur kėtė fakt me mikrofon, pothuajse e gjithė salla u mbush me buzėqeshjet plot kėnaqėsi si tė atyre qė ndihmuan ashtu edhe tė atyre qė e pranuan kėtė ndihmė, pra anėtarėt sė Shoqatės sė Shkrimtarėve Shqiptaro Amerikanė. Por kjo nuk qe gjithēka. Surprizat e 7 gushtit, 2005, i kaluan jo vetėm caqet e ēdo gjeje qė kishte ndodhur mė parė, por edhe ato tė imagjinatės sė shkrimtarėve. Nazar Mehmeti, i premtoi Shoqatės sė Shkrimtarėve Shqiptaro Amerikanė, se ai do tė bėnte tė njėjtėn qė pėr ta nė ditėn e takimit tė ardhshėm tė shoqatės. Ai propozoi qytetin e Ēikagos, ku ka miqtė e tij, tė cilėt, sė bashku, do e merrnim pėrsipėr mikpritjen tonė.

Kjo qe e papritura mė e madhe e mbrėmjes. Tė gjithė shprehėn ēudinė e tyre se sa larg ka shkuar respekti qė Shoqata e Shkrimtarėve Shqiptaro Amerikanė ka fituar tek bashkatdhetarėt tanė qė jetojnė nė Amerikė.
Tek po afroheshin orėt e para tė mėngjesit, tė gjithė tė pranishmit, pra anėtarėt e Shoqatės sė Shkrimtarėve Shqiptaro-Amerikane, anėtarėt e Shoqatės "Iliria" tė Dallasit, ashtu edhe ata qė ishin thjeshtė tė ftuar, patėn rastin ta merrnin mikrofonin dhe tė shprehnin mendimet, ndjenjat dhe emocionet e tyre nė lidhje me takimin, por dhe pėr jetės qė jetojnė. Ngaqė citimi i tė gjithėve do tė ishte i pamundur nė kėtė shkrim, si dhe ngaqė ato do tė jepen shumė shpejt nga Televizioni21, po e vazhdojmė kėtė reportazh nga Dallasi i bukur me bisedėn e shkrimtarit tonė tė mirėnjohur Naum Prifti, i cili midis tė tjerave tha: "Kam qenė pėr dy vjet kryetar i shoqatės sė Shkrimtarėve Shqiptaro-Amerikanė dhe ajo kohė mund tė them se na shėrbeu pėr tė vėnė bazat organizative tė shoqatės.

U botua Nr. 1 i revistės Pena dhe u krye takimi i parė i shoqatės sė shkrimtarėve nė Nju Jork, nė shkurt tė 2003-shit. Dėshira ime e kahershme ka qenė qė takimet tė ishin tė pėrvitshme, ose njėherė nė dy vjet, nė qytete tė ndryshme tė Amerikės, kudo ku ka anėtar tė shoqatės. Sot atė ėndėrr e shoh tė plotėsuar nė takimin e bukur, nė kėtė mbrėmje madhėshtore nė restorantin e mikpritėsit tonė zoti Nazar Mehmeti. Le ta ēojmė mė tej ketė traditė, atė xixė qė nisi katėr vjet mė parė, le fa kthejmė flakadan, le tė shkojė si stafetė nė ēdo qytet tė Amerikės pėr tė ndezur nė zemrat e bashkatdhetarėve dashurinė pėr letėrsinė dhe artin tonė me qellim qė tė kultivojmė dhe tė duam identitetin tonė kombėtar. Kemi njė detyrė tė shenjtė pėrpara dhe po e plotėsuam me nder do tė pasurojmė jetėn kulturore duke fituar mirėnjohjen dhe dashurinė e diasporės pėr shoqatėn tonė".

Aktori i mirėnjohur Xhevat Limani freskonte me zėrin e tij brilant herė pas here ndjenjat e pjesėmarrėsve duke recituar poezi tė ndryshme nga tabani i letėrsisė shqipe. Bile, nė njė moment tė caktuar, ai recitoi njė poezi tė shkruat aty pėr aty nga poeti ynė Lekė Gjoka, i cili kishte ardhur nga Florida. Tė njėjtėn gjė beri edhe poeti e linguisti Qazim Rrushaj, por ai preferoi ta recitonte vetė poezinė pėrshėndetėse tė tij. Dalan Luzaj, fliste rallė por bukur. Kishe dėshirė ta dėgjoje zėrin e tij tė pastėr e mendimet e tij tė thella. "Nuk mund t’ia fshehim vetes," tha ndėr tė tjera ai, "jeta jonė ka pėr barometėr krijimtarinė tonė, dhe vetėm duke e parė si tė tillė mund ta jetojmė me nder atė." Rozi Theohari si gjithmonė e qeshur, e dashur dhe e menēur, herė pas here pėrdorte humorin e saj tė kėndshėm pėr tė kėnaqur tė tjerėt. Po kėshtu edhe Mėhill Velaj, ndonėse shumė nga anėtarėt e shoqatės e takonin pėr herė tė parė, u bė mik i tė gjithėve sikur ta kishin njohur me vite. Bisedat e tij ishin vėrtet bindėse dhe dashuria e sinqeriteti i tij ndaj letėrsisė ishin vėrtet pėr t’u admiruar.

Tek po zhvilloheshin bisedat e lira tė gjithė shkrimtarėt shkonin dhe blinin bluzat tip golfi, bluzat e zakonshme tė cilat mbanin nė gjoks emblemėn e Naim Frashrit, apo penat me emrin e shoqatės nė tė, dhe paratė qė mblidheshin shkonin pėr llogarinė e shoqatės. U mblodhėn rreth 660 dollarė.

Kur pothuajse tė gjithė ishin tė lodhur, kur njerėzit e komunitetit tashmė ishin larguar anėtarėt e Shoqatės dalėn nė njėrėn prej ballkoneve tė lokalit pėr tė zgjedhur kryetarin dhe kryesine e re. Nėn bukurinė e njė natyre dhe zbukurimi tė jashtėzakonshėm qė tė kujtonte njėherėsh Kankun-ėn dhe Prespėn, liqeni i Luisvillit sikur a mbajti frymėn pėr njė ēast. Por ngaqė punėt e shoqatės kishin shkuar relativisht mirė, as liqeni as Ramiz Gjini nuk patėn nevojė ta mbanin frymėn pėr gjatė. Brenda pesė minutash shoqata, pa asnjė votė kundėr, rizgjodhi Ramiz Gjinin si kryetarin e ardhshėm tė saj. Dy sekretarėt e tij tė ardhshėm janė Mėhill Velaj dhe Petraq J. Pali.
Sipas fjalėve tė anėtarėve tė shoqatės kur po ndaheshin nga njėri-tjetri, ky qe njė takim qė nuk do tė donim tė mbaronte kurrė.

Shkoder.net... - Fjala e Lirė | Tė drejtat e rezervuara