Media dhe vetėvrasjet
-- nga Berat Buzhala*, Shekulli, 15.02.2009
Katėrmbėdhjetė vetėvrasje pėr mė pak se dy muaj. Mbi tridhjetė tė tjerė patėn vullnet tė vetėvriteshin, por dėshtuan nė pėrpjekje. Secila vetėvrasje mė spektakolare se tjetra.
Dikush hidhet nga kati i nėntė, nė mes tė kryeqytetit, e trupi i tij u ekspozohet kureshtarėve pėr katėr orė. Njė tjetėr person hidhet prej pendės sė liqenit. Njė adoleshent, me revole nė dorė shkurton jetėn e tij. Njė amvise, me acid. Njė kryefamiljar, nė mėnyrė pak mė tradicionale, ia mėsyn pemės nė oborr me konop nė dorė. Dhe kjo nuk ka tė ndalur.
Lajmi e mbyt lajmin. Njė ditė njė vetėvrasje, tė nesėrmen dy tė tjera. Dhe mediat, pėrfshirė edhe gazetėn ku unė jam Kryeredaktor, kemi raportuar sikur pėr ēdo lajm tjetėr. Nuk dua tė flas pėr dėshtimin e organeve kompetente pėr tė dhėnė zgjidhje tė shpejta pėr t'u dalė nė rrugė kėtyre ngjarjeve tė dhimbshme. Ketė herė, dėshiroj tė flas pak pėr dėshtimin tonė pėr mbulimin profesional tė kėtyre ngjarjeve tragjike.
Mė duket se fjalėpėrfjalshėm e kemi kuptuar fjalėn "lajm" nė kėto raste. Ndoshta, se nuk kemi marrė kritika profesionale prej njerėzve kompetentė. Ndoshta, se ne nuk kemi qenė sa duhet pėrgatitur pėr njė katapultim tė tillė tė numrit tė vetėvrasjeve. Mirėpo, pa vullnetin tonė, ndoshta nuk u kemi ndihmuar sa duhet atyre personave qė kanė pasur kriza tė natyrave tė ndryshme. Pėr mė keq, mund tė kemi ndikuar qė t'i paraqesim vetėvrasjet si njė mėnyrė pėr zgjidhjen e problemeve personale. Mė duket qė njerėzve tė dėshpėruar u kemi ofruar, pa vetėdije, alternativa tė errėta. E tillė ishte kjo javė dhe java qė e kemi lėnė pas. Tė gjitha gazetat dhe televizionet kanė qenė tė stėrngarkuara me kėtė lloj lajmi.
E di qė askush nuk mund tė na ndėshkojė pėr njė raportim tė tillė. E di qė kjo ėshtė detyrė parėsore e institucioneve dhe enteve gjegjėse tė dalin me propozime konkrete pėr sensibilizimin e problemit. Mirėpo, po filloj prej vetes dhe gazetės ku unė punoj, qė tė mundohemi t'u qasemi nė mėnyrė pak mė humane kėtyre problemeve.
Hulumtova pak nė internet dhe hasa nė debate tė shumta pėr "Mediat dhe raportimi pėr vetėvrasjet". Tė shumtėn, kėto debate kishin konkluzione uniforme: mos tė raportohet pėr vetėvrasjet individuale.
"Nė mes tė viteve 1984 dhe 1987, gazetarėt e Vjenės kanė mbuluar rastet e vdekjeve tė individėve, qė u kanė dalė trenave pėrpara, nėpėr metro tė ndryshme. Raportimet ishin masovike dhe dramatike. Nė vitin 1987, u organizua njė fushatė ku u jepej vėrejtje gazetarėve qė raportimet e tyre potencialisht mund tė kenė efekte negative dhe u propozua pėr forma alternative tė raportimit. Nė gjashtėmujorin e parė, pas kėsaj fushate, vetėvrasjet nė metro ranė pėr tetė pėr qind. Numri i pėrgjithshėm i vetėvrasjeve nė Vjenė zbriti gjithashtu", - thuhet nė njė raport pėr ketė temė, tė shkruar nga Organizata Botėrore e Shėndetėsisė, nė bashkėpunim me dhjetėra institucione tė ndryshme.
Nė atė raport kėshillues pėr mediat, ėshtė raportuar se "vetėvrasja ėshtė sėmundje ngjitėse". Sipas kėtij hulumtimi shkencor, ėshtė konstatuar se rritet numri i vetėvrasėsve nė mesin e lexuesve tė gazetave, ose shikuesve tė televizioneve, kur pėr vetėvrasjet raportohet nė mėnyrė specifike dhe nė vazhdime. Raporti kėshillon qė rastet e vetėvrasjeve tė mos dalin nė ballina tė gazetave, ose nė fillim tė lajmeve, dhe qė nė storie tė mos jepen detaje tė shumta se ēka e shtyu dikė tė kryejė aktin.
Duke e pėrmendur fillimisht gazetėn "Express", mendoj qė kemi gabuar rėndė, nė vazhdimėsi, me mėnyrėn se si kemi raportuar kohėve tė fundit pėr vetėvrasjet. Kėtij gabimi nuk i kanė shpėtuar as gazetat dhe televizionet tjera. Kulmi i gjithė kėsaj tragjedie ishte pėr vetėvrasjen e kryer nė qendėr tė Prishtinės. Gabimi i parė ishte i policisė, sė cilės ju deshėn katėr orė qė ta tėrheqė tė ndjerin prej vendit ku kishte rėnė nga ballkoni. Dhe, gabimi i dytė ishte i mediave, qė nuk hezituan ta paraqesin rastin mė terė fuqinė qė kishin.
Prandaj, "Express" ka marrė qėndrim editorial qė, radikalisht, ta ndryshojė qasjen e raportimit pėr vetėvrasjet.
1. Storiet pėr vetėvrasjet nuk do tė publikohen tash e tutje nė faqen e parė tė gazetės.
2. Nuk do tė raportohen detajet e kryerjes sė vetėvrasjeve.
3. Do tė shmangemi maksimalisht pėr raportimet e rasteve individuale tė kryerjes sė vetėvrasjeve.
Organizata Botėrore e Shėndetėsisė kėshillon qė mediat mė shumė hapėsirė duhet t'i japin shkallės sė numrit tė vetėvrasjeve; trajtimin e personave qė kanė provuar tė kryejnė ketė akt dhe sa tė suksesshme kanė qenė ato; tė raportohet pėr mėnyrėn se si mund tė parandalohet njė vetėvrasje.
Kosova pėr 45 vjet ka qenė pakrahasimisht vendi me mė sė paku vetėvrasje nė Jugosllavi. Nuk dua tė spekuloj me shifra konkrete, por e di qė nė Kosovė janė kryer vetėvrasje pėr disa herė mė pak, pėr kokė banori, sesa janė kryer nė Vojvodinė, Slloveni e gjetiu nė republikat tjera. Thuhet se nė krejt rajonin e Drenicės pėr 45 vjet tė komunizmit nuk ka ndodhur asnjė akt i vetėm vetėvrasjeje.
E tash, ēka dreqin pėrnjėherė u shndėrruam nė popull vetėvrasės? Ēka ndodhi qė xhevap nuk po mund t'u japim lajmeve pėr vetėvrasjet?
Nuk jam aspak kompetent qė tė flas nė aspektin sociologjik pėr kėtė dukuri. Mund tė jenė qindra arsyet qė njė njeri e cyt ta marrė njė vendim tė tillė fatal: traumat e luftės, problemet e shumėfishta sociale, dramat familjare, problemet e dashurisė tek tinejxherėt dhe adoleshentėt, krizat mendore, etj. Mirėpo, a nuk kanė ekzistuar tė gjitha kėto probleme prej kur ėshtė krijuar njeriu? Varfėri gjithmonė ka pasur nė kėtė vend. Xhelozia nuk ėshtė shpikur pas vitit 1999. Dramat sociale e ndjekin secilėn shoqėri. Luftėrat kurrė nuk janė ndalur. Por, prapė po them, se si njėri prej njerėzve me jokompetentė pėr tė folur pėr ketė dukuri, unė po tėrhiqem prej elaborimit shkencor tė fenomenit tė vetėvrasjes.
Ajo qė dėshiroj tash tė them, ka tė bėjė me mediat dhe raportimin pėr vetėvrasjet. "Express", tash e tutje, ndryshon qasjen e raportimit dhe fton mediat e tjera ta konsiderojnė njė hap tė tillė.
*Autori ėshtė Kryeredaktor i gazetės "Ekspress" nė Prishtinė. Titulli origjinal: "Vetėvrasja, si sėmundje ngjitėse"
|
|