HYRJE | HISTORI | LETĖRSI | FOTOGRAFI | LAJME | INFO | RRETH NESH |     FJALA e LIRĖ


Kontakto: [ ] ose [ Kontakti ]
 
  [ Prapa ]


Profesor JUP KASTRATI (1924-2003)

-- nga Dr. Begzad BALIU

Dr. Begzad BALIU Mė 22 shtator 2003, nė Shkodėr vdiq njėri prej albanologėve mė tė mėdhenj tė shekullit XX. Gjatė kėtyre 79 vjetėve tė jetės sė tij studimeve shqiptare ai u ka lėnė njė trashėgimi jetėsore dhe shkencore tė jashtėzakonshme, prandja ai sot radhitet nė pantonin e personaliteteve me emblemetike tė kėrkimeve albanologjike.

Ka lindur nė Shkodėr, me 15 prill 1924. Shkollėn fillore pesėklasėshe (1930 - 1935), gjimnazin klasik (1936 - 1940) dhe licéun real (1941 - 1944), i ka kryer nė qytetin e lindjes. Pak kohė (gusht - nėntor 1942) ka qenė edhe nė Liceo scientifico “Galileo Ferraris”, Convitto Nazionale “Umberto I”, nė Torino. Gjatė pushtimit italian, si antifashist, ka qenė i persekutuar, i burgosur, i internuar nė Campo concentramento (Fushė pėrqėndrimi), Comando Z, nė Kodrat e Tepes, Shkodėr, ostaggio (peng) nė Kosovė, nė burgun famėkeq tė Prizrenit (korrik - shtator 1943).

Ka kryer Fakultetin e Filologjisė tė Universitetit Shtetėror tė Tiranės. Temė diplome ka pasur: Kontribute pėr studimin e Ndre Mjedės (1958). Relator: Profesor Mahir Domi. Ndoqi aspiranturėn apo kualifikimin shkencor pasuniversitar, pėr gradėn: Kandidat i shkencave filologjike me studimin monografik dialektologjik: E folmja e Thethit (1962). Udhėheqės shkencor: Profesor Eqrem Ēabej. Ishtė njė nga themeluesit e Institutit tė Lartė Pedagogjik tė Shkodrės (me 2 shtator 1957).

Ka luftuar shumė pėr krijimin e Universitetit tė Shkodrės, me anė promemoriash dhe kėrkesash nė autoritetet mė tė larta shtetėrore dhe nė shtyp, si dhe nė tubime tė ndryshme. Edhe emėrtimi i kėtij Ateneu “Luigj Gurakuqi”, ėshtė konceptuar e hartuar prej tij. Ka qenė shef (pėrgjegjės) i Katedrės sė Gjuhės Shqipe nė Institutin e Lartė Pedagogjik tė Shkodrės (1973 - 1990). Ordinar i Historisė sė albanologjisė. Ka qenė bashkėpunėtor shkencor i jashtėm 50 vjet pa ndėrprerje, Pėrgjegjės i Rrethit letrar tė Shtėpisė sė Kulturės, Shkodėr (1947 – 1957), kryetar i Kėshillit tė Bibliotekės sė qytetit tė Shkodrės (1948 – 1990), kryetar i Kėshillit tė Bibliotekės sė Institutit tė Lartė Pedagogjik dhe i Universitetit “Luigj Gurakuqi” (dhjetor 1957 – janar 1993), kryetar i Kėshillit tė Emėrtimeve, nė Shkodėr, anėtar i Kėshillit shkencor tė rrethit tė Shkodrės (1988), kryetar i Komitetit tė Kulturės dhe Arteve, Shkodėr (1989)”.

Ndėr themeluesit dhe drejtuesit e revistave shkencore “Buletini i Shkodrės” dhe “Shkodra” etj. Pėr merita tė veprimtarisė arsimore dhe shkencore, ėshtė nderuar me: Arsimtar i dalluar (1954), Medalja e Punės (1959), Urdhėri “Naim Frashėri”, kl. II (1970), Mėsues i merituar (1979), Mėsues i Popullit (Me rastin e 100 - vjetorit tė shkollės sė parė shqipe nė Korēė, me 7 mars 1987), Drejtues kėrkimesh (1995). Ka qenė shef (pėrgjegjės) i Katedrės sė gjuhės shqipe nė Institutin e Lartė Pedagogjik tė Shkodrės (1973 - 1990). Ordinar i Historisė sė albanologjisė. Ka mbajtur ligjėrata proble¬more, universitare e pasuniversitare, nė Universitetet e Tiranės, Prishtinės, Shkupit, Tetovės, Kalabrisė, Napolit, Salernos, Peruxhias, Nju Jorkut, si edhe kumtesa nė sesione e simpoziume shkencore jashtė Shqipėrisė.

Ėshtė pėrfshirė nė Enciklopedinė Ndėrkombėtare tė Biografive, Edicioni i Trembėdhjetė i Intelektualėve Botėrorė (Kembrixh, dhjetor 1997): International Biogra¬phical Centre, Cambridge: Dictionary of International Biography (1998). Thirteenth Edition of the International Who’s Who of Intellectuals etj. Me rastin e 75-vjetorit tė lindjes, Presidenti i Republikės e dekoroi me titullin e lartė “Mjeshtėr i Madh i Punės”. Kohė mė parė qyteti i tij i lindjes, Shkodra nga i cili nuk u largua asnjėherė edhe atėherė kur bėheshin pėrpjekje pėr ta dėrguar pėr shėrbime tė ndryshme nė Tiranė, e shpalli “Qytetar Nderi”. Nė njė periudhė prej 60 vjetėsh, Profesor Jup Kastrati ka bėrė njė punė titaniku nė fushė tė kėrkimeve, studimeve dhe sintezave shkencore tė albanologjisė.

Rreth 40 vepra tė botuara e tė ribotuara nė njė hark kohor prej mė shumė se 40 vjetėsh, janė rezultat i kėrkimeve tė dendura ndėr biblioteka dhe arkiva, punė sistematike e studimit tė kėsaj lėnde dhe pjesė e veprimtarisė sė tij pedagogjike e studimore. Nė bibliografinė e tij prej rreth 1000 njėsish tė Profesor Jup Kastratit gjenden edhe kėto vepra Faik Konica (Jeta dhe veprat). Monografi, Nju Jork,1995; Fedri, Fabula, pėrkthyer nga latinishtja. Tiranė, 1958; Figura tė ndritura tė Rilindjes Kombėtare. Shkodėr, 1962, Prishtinė 2003 (i plotėsuar); Filip Shiroka, Zani i zemrės, Tiranė, 1958 (bashkautor); Gjergj Kastrioti Skėnderbeu. Bibliografi (1454 - 1835). Vėllimi I. Tiranė, 1997 (Bashkautor); Histori e gjuhėsisė shqiptare. Instituti i Lartė Pedagogjik Shkodėr, Shkodėr, 1989. (Dispensė); Histori e gramatologjisė shqiptare (1635 - 1944), Prishtinė, 1980; Historia e albanologjisė (1497-1997).

Vėllimi I (1497-1853), Tiranė, 2000; J. De Rada, Kėngė tė Milosaut, Tiranė, 1956; Prishtinė, 1965, 1968; J. De Rada, Publicistika, Letėrkėmbimi. Autobiografia, Tiranė, 1987; Prishtinė, 1988; J. De Rada, Skanderbeku i pafanė. Tiranė, 1987; Prishtinė, 1988; Jeronim de Rada (Jeta dhe veprat). Tiranė, 1962; Jeronim de Rada (Jeta dhe veprat). Version i plotėsuar. Monografi, Tiranė, 1979; Prishtinė, 1980; Jeta shkencore nė Shkodėr (kronikė, 1962-1990), Instituti i Lartė Pedagogjik Shkodėr; Kolė Mirdita (Helenau), Trėndafila qė s’ēelin pėr ne, Tiranė, 1959; Kontribute pėr studimin e Ndre Mjedės. Shkodėr, 1958; Ndre Mjeda, Ēėshtje gjuhėsore. Tiranė. 1967; Ndre Mjeda, Vepra II. Prishtinė, 1982; Pėr historinė e ortografisė shqipe, Shkodėr, 1969/1970; Prishtinė, 1971; Sintaksa e gjuhės shqipe (1974), konspekt-leksone, dispensė, Instituti i Lartė Pedagogjik, Shkodėr; Studime pėr De Radėn. Monografi, Prishtinė, 2003; Studime pėr De Radėn, monografi, Nju Jork, 2003; Zef Jubani (Jeta dhe veprat). Monografi. Tiranė, 1987; Zef Jubani Ndokilia, Vepra tė zgjedhura. Tiranė, 1966; Autobiografia e De Radės, Tiranė, 2002; Autoreferat i disertacionit pėr mbrojtjen e gradės “Doktor i shkencave filologjike”, Shkodėr, 1982; Bibliografi albanistike I, Prishtinė, 2003; Bibliografi e Profesor Eqrem Ēabejt 1929-1981”, Prishtinė, 2003; Bibliografi shqipe, Tiranė, 1959; Bibliografia e Ndre Mjedės. Shkodėr, 1967; Botimet shkencore tė Doktorit tė shkencave filologjike, Jup Kastrati, propozuar pėr titullin shkencor Profesor (1945 - 1986), Shkodėr, 1986.

Pjesa mė e madhe e veprės sė tij gjendet nė dorėshkrim. Ajo ėshtė menduar dhe ėshtė pėrgatitur pėr shtyp nga Profesor Jup Kastrati me titujt e pėrgjithshėm: Histori e albanologjisė, Studime linguistike, Studime filologjike, Studime arbėreshe, Vepra historiko-filologjike e De Radės, Bibliografi albanistike, Epistolari, Ditari shkencor, tė gjitha nė disa vėllime. Njė anė tė pėrkushtuar tė angazhimeve tė tij nė jetėn kulturore, shkencore dhe botuese. Ka themeluar dhe drejtuar 3 organe kulturore e diturake: Buletin pėr shkėmbimin e eksperiencės, Shkodėr (1954); Buletin shkencor i Institutit tė Lartė Pedagogjik (1957 – 1958, 1964 – 1990). Pėrmes tij, 45 pedagogė kanė marrė gradėn shkencore “Kandidat i shkencave”; Shkodra (1961 – 1976), botim vjetor i Degės sė Lidhjes sė Shkrimtarėve dhe Artistėve tė Shqipėrisė pėr Shkodrėn.

Ka marrė pjesė nė redaksitė apo kolegjiumet e kėtyre botimeve: Anėtar i redaksisė sė revistės Gjuha jonė (1981 - 1985), organ i Akademisė sė Shkencave; Anėtar i redaksisė sė revistės Lidhja (L’Unione), Kozencė (1991 - 1992); Anėtar i Kėshillit botues tė gazetes Besa, Organ i Shoqatės atdhetare kulturore “Kosova”, fletore e pėrjavshme, Shkodėr (1991); Anėtar i Kėshillit redaktues tė botimit: “Meshari” i Gjon Buzukut - Monument i kulturės shqiptare (Material nga Sesioni shkencor, mbajtur me 19,20 maj 1995 nė Ulqin, ART-CLUB, Ulqin (1995); Anėtar i redaksisė sė botimit shkencor: 90 - vjetori i Kongresit tė Manastirit, Gostivar (1998); Anėtar i Redaksisė sė gjuhėsisė tė Fjalorit Enciklopedik Shqiptar, botim i Akademisė sė Shkencave, Tiranė, 1998 / 1999; Ka qenė projektues, redaktor ose anėtar redaksie apo zv/kryeredaktor a pėrgjegjės redaksie i 15 botimeve shkencore e kulturore: 10 - vjetori i themelimit tė Institutit tė Lartė Pedagogjik, Shkoder (1967); Kongresi i Manastirit, Instituti i Lartė Pedagogjik Shkodėr (1969); Pėr pėrvetėsimin dhe zbatimin e normės gjuhėsore letrare, Instituti i Lartė Pedagogjik, Shkodėr (1972); Ēėshtje tė folklorit, Instituti i Lartė Pedagogjik, Shkodėr (1973); Pashko Vasa - Luigj Gurakuqi, Instituti i Lartė Pedagogjik, Shkodėr (1976); Lidhja Shqiptare e Prizrenit, Instituti i Lartė Pedagogjik, Shkodėr (1978); 100 - vjetori i lindjes sė Luigj Gurakuqit, Instituti i Lartė Pedagogjik, Shkodėr (1980); Aleksandėr Xhuvani, Instituti i Lartė Pedagogjik, Shkodėr (1980); Instituti i Lartė Pedagogjik: 25 - vjetori i themelimit, 1957/1982, Shkodėr (1982); Anton Xanoni, Universiteti Shtetror i Tiranės, Tiranė (1962); Instituti i Lartė Pedagogjik: 30 - vjetori i themelimit, 1957/1987, Shkodėr (1987); Miss Edith Durham, Koplik (1997) etj.

Mė 2001 filloi botimi i veprės sė plotė tė tij, fillimisht e planifikuar nė tridhjetė vėllime: bibliografi, albanologji, linguistikė, letėrsi dhe epistolar, me mundėsi qė mė vonė tė plotėsohej edhe me tema tė tjera nga arkivi i tij i pasur. Vepra e tij sot konsiderohet trashėgimi e paēmueshme e albanologjisė, pavarėsisht se, nė tė gjitha fushat me tė cilat ėshtė marrė, para opinionit ka paraqitur vetėm majėn e Aisbergut. Nga pesė vėllimet e Historisė sė albanologjisė, vetėm vellėmin e parė, nga pesė vėllimet e studimeve deradiane vetėm dy vėllime, nga tre vėllimet e studimeve arbėreshe vetėm njė vėllim, nga pesė vėllimet e e bibliografisė albanistike, vetėm njė vėllim i botuar etj. Nė veprimtarinė e gjithmbarshme tė tij shkencore Profesor Jup Kastrati ka botuar: traktate, monografi, studime, artikuj shkencorė dhe divulgativė, recensione kritike pėr vepra gjuhėsore, pėrkthime diturake, bibliografi shkencore tė karakterit gjuhėsor (pėrshkruese dhe tė arsyetuara, kronologjike dhe tematike), redaktime veprash gjuhėsore autorėsh shqiptarė. Nė to, janė trajtuar probleme nga disiplina gjuhėsore, letrare, historike, folklorike, etnografike, hulumtuese e shkencore-metodike.

Ėshtė e kuptueshme prandaj pse vepra e tij do tė mund tė shikohej nga saspekti personal, prej njeriu diturak, prej pedagogu e studiuesi, nga aspekti i shkollės sė studimit, metodės, domeneve, nocioneve etj. Vepra e tij do tė mund tė shikohej veē e veē edhe nga kėndi i kontributit tė tij nė fushė tė studimit tė fonetikės, tė historisė sė alfabetit, tė ortografisė, tė leksikografisė, tė leksikologjisė, tė historisė sė gjuhės sė shkruar, tė dialektologjisė, tė morfologjisė, tė fjalėformimit, tė sintaksės, tė historisė sė gjuhės shqipe, tė gramatikės historike, tė historisė sė mendimit shkencor ndėr dijetarėt arbėreshė tė Italisė dhe tė Greqisė, nė fushė tė studimit tė historisė sė gjuhėsisė shqiptare, nė fushė tė studimit tė filologjisė, tė tekstologjisė, tė toponimisė, tė historisė sė albanologjisė, tė pėrkthimeve gjuhėsore etj. Pėr tė ardhur deri kėtu dhe pėr tė kurorėzuar veprėn dhe jetėn e tij, Profesor Jup Kastrati ka punuar shumė, ėshtė pėrpjekur shumė, ka kaluar shumė shtigje tė vėshtira jetėsore e mendore, ka pasur shumė pėrplasje me rrethe individuale, kolektive, institucionale dhe para se gjithash politiko - shoqėrore.

Por, sigurisht qė nė jetėn e tij dhe nė kėtė rrugė gjashtėdhjetvjeēare ka pasur edhe pėrkrahje, vlerėsime dhe pėrshėndetje kolegiale, kolektive, institucionale dhe shoqėrore e politike nė Shqipėri dhe nė botė kryesisht ndėr studiuesit e albanologjisė. Studiuesit si Profesor Jup Kastratit, nė botėn e qytetėruar zakonisht quhen personalitete tė kulturės kombėtare, ndėrsa veprat e tyre quhen monumente tė kulturės sė tij. Kujtese GJON SHLLAKU (1923-2003) Kohė mė parė, nė moshėn tetėdhjetėvjeēare, vdiq nė Shkodėr pėrkthyesi e leksikografi i shquar Gjon Shllaku. Lindi nė Shkodėr mė 24.03.1923. Shkollėn fillore dhe tė mesme i mbaroi duke mėsuar ndėr shkolla franēeskane mėsimet e para dhe duke studiuar nė Seminarin Papnor pėr teologji e filozofi. Nė moshėn 23 vjeēare arrestohet si pjesėtar i organizatės “Bashkimi shqipar” dhe dėnohet me 101 vjet burg, pėr t’i mbajtur 11 prej tyre, pėr pėr tė mos pasur mundėsi asnjėherė qė t’i kthehet jetės normale dhe pėrpjekjes sė tij pėr tė punuar nė fushė tė pėrkthimit letrar e kėrkimeve shkencore nė fushė tė leksikografisė. Pjesėn mė tė madhe tė jetės e kaloi si punėtor krahu ndėr kantiere ndėrtimi e bujqėsie.

Ndonėse nė fillim kishte provuar tė shkruaj edhe vepra origjinale, (dramat “Judita dhe Holoferni” dhe “Skėnderi dhe Zulejka”), Gjon Shllaku qė nė bankat shkollore ishte pėrkushtuar nė fushė tė pėrkthimit nga latinishtja, italishtja, frengjishtja dhe sidomos nga greqishtja. Mė vonė pėr disa vite do tė pėrkthej kryesisht artikuj dhe vepra tė karakterit teologjik, mirėpo vetėm pėrkthimi dhe botimi i “Iliadės” mė 1965 dhe pėrkthimi nė gjuhėn letrare 14 vjet mė vonė, do ta bėjė tė njohur si pėrktheys ndėr letrat shqipe. Kishte nisur tė pėrkthej edhe “Odisenė”, por hoqi dorė kur dėgjoi se tė njėjtėn po e bėnte edhe Spiro Ēomora. Nga gjuha greke ka pėrktheyr pėr njė kohė tė gjatė dramturgėt mė tė rėndėsishėm tė antikitetit. Do tė pėrkthejė shumė vepra, duke filluar me Sofokliun, pėr tė vazhduar me Euripidin dhe pėr tė kulmuar me pėrkthimin e tragjedive tė Eskilit. Nė kohėn qė po merrej me pėrkthimin e tyre, Gjon Shllaku punoi edhe nė dy fjalor: “Fjalorin greqisht – shqip” dhe “Fjalorin shqip-greqisht”. Pėr fat tė keq nuk e pėrfundoi asnjėrin, ndonėse qė tė dy kapin mė shumė se 20.000 fjalė.

Punoi shumė gjithashtu nė “Fjalorin greqishte e vjetėr –shqip”, me rėndėsi fundamentale pėr studimet filologjike. Nė ndėrkohė iu kthye pėrkthimeve nga latinishtja. Pasi kishte pėrkthyer “Gjorgjikat” e Virgjilit, nė njė moshė krejt tė shtyer filloi punėn nė “Fjalorin latinisht-shqip” tė cilin e pėrfundoi me rreth 65000 fjalė, nė prag tė vdekjes, dhe tani gjendet nė procesin e botimit. Nė vitin e fundit tė jetės sė tij iu botua edhe njė kryevepėr: “Kėnga e Rolandit”, pėr tė cilėn u laurua me Ēmimin “Mjeshtėr i Madh”. Pėrgjithėsisht Gjon Shllaku i takon atij brezi tė formuar, nė shkollėn filologjike shqiptare me njė dije fundamentale pėr kohėn, qė pėr fat tė keq jo vetėm nuk ka vazhduar nė gjysmėn e dytė tė shekullit qė e lam, por sot paraqet njė mungesė tė ndjeshme pėr formimin fologjik tė brezit tė ri. Studiuesit dhe pėrkthyesit e filologjisė greke dhe latine tė niveit tė Gjon Shllakut dhe tė brezit tė tij, tė formuar nė Shkodėr, sot vėshtir gjenden.

Gjon Shllaku nė kėtė aspekt lė njė zbrazėti nė rrethet kulturore, letrare dhe shkencore, sado vepra dhe trashėgimia e tij jo vetėm nuk ėshtė botuar, por do tė duhet shumė kohė pėr botimin e saj. B. Baliu Kujtese PROF. DR. SIMON PEPA (1936 – 2002) Mė 10 maj 2002, nė moshėn 65-vjeēare, vdiq nė Bari tė Italisė njėri prej pedagogėve dhe gjuhėtarėve tė pėrkushtuar tė qytetit tė Shkodrės dhe rrethinės, Prof. dr. Simon Pepa. U lind mė 31 dhjetor 1936 nė Shkodėr. Pas mbarimit tė studimeve Simon Pepa pėr mėse dy dekada shėrbeu mėsues dhe drejtues shkollash nė disa fshatra tė rrethit tė Shkodrės. Nė vitin 1973 emrohet pedagog nė Institutin e Lartė Pedagogjik, sot Universiteti “Luigj Gurakuqi” nė Shkodėr, ku veē tjerash ligjėron leksikologjinė, fonetikėn, metodologji e gjuhės shqipe, dialektologji, praktikum i gjuhės shqipe etj. Nė vitin 1995, pranė Institutit krijohet Sektori Shkencor i Albanologjisė, ku Simon Pepa bėnė njė punė tė pėrkushtuar dhe me inters pėr studimet albanologjike.

Veē tjerash punon nė pėrgatitjen e kolanės “Studime shqiptare” dhe nė redaktimin e botimin e veprės sė Prof. Kolė Ashtės “Leksiku historik i gjuhės shqipe”. Ndonėse nė kushte jo tė pėrshtatshme shėndetėsore, sidomos dhjetė vjetėt e fundit, Simon Pepa punon shumė nė pėrfeksionim personal tė dijes sė tij duke bėrė kėrkime dhe kualifikime ndėr institucione tė jashtme linguistike (Padovė, Bari etj.,), merr pjesė me kumtesa shkencore brenda dhe jashtė Shqipėrisė (Zagreb, Nju Jork, Brozzo etj.,) Krahas aktiviteteve tė tjera nė organizimin e punės kėrkimore dhe shkencore, njė veti e tij e vaēantė, Prof. Simon Pepa u shqua edhe nė pėrgatitjen dhe botimin e veprave tė tij shkencore. Mbrenda njė decenie, botoi njė vepėr me artikuj shkencor, titulluar “Gjurmime kulturore (shkodėr, 2000) dhe “Tabu dhe eufemizma nė gjuhėn shqipe( nė bashkėpunim me Prof. dr. Tomor Osmanin, Shkodėr, 2000).

Pas vdekjes la nė dorėshkrim veprėn kryesore tė tij, qė ishte njėkohėsisht edhe disertacion pėr gradėn shkencore, me titull: “Tradita bujqėsore nėpėrmjet thesarit gjuhėsor”. Vepra u botua po mė 2002 nėn kujdesin e kolegėve tė tij tė studimeve albanologjike nė Shkodėr. Nė veprėn “Gjurmime kulturore”, sikur mund tė shihet, edhe me konceptimin e artikujve tė vaēantė edhe me mėnyrėn e konceptimit tė veprės si tėrėsi, Prof. Simon Pepa, ka ndėrtuar njė sistem: autori, vepra dhe kujtimi pėr te. Edhe nė nivel tė studimeve tė librit, nė fillim botohen biografitė, pastaj studimet, kumtimet dhe mė nė fund kujtimet. Edhe nė rastin e parė edhe nė tė dytin studimet dhe artikujt mbulojnė: karakterin historik tė biografisė sė autorėve, vlerat shkencore tė studimeve tė tyre apo tė studimeve tė veēanta, mė pas kumtesat, ku ndėrthuren vlerėsimet, studimet, kujtimet, emocionet etj., dhe mė nė fund kujtimet vetjake dhe shoqėrore tė lidhura pandashėm me historinė kolektive dhe vetjake.

Libri “Tabu dhe eufemizma nė gjuhėn shqipe” ėshtė njėra prej monografive apo sintezave tė veēanta albanologjike. Ndonėse hulumtimi i kėsaj teme nuk ka munguar edhe shumė mė parė, qoftė nga aspekti teorik, qoftė nga aspekti i hulumtimit dhe studimit, kjo vepėr ėshtė sinteza e parė e njė monografie tė zgjeruar pėr tabutė dhe eufemizmat nė gjuhėn shqipe. Njė vlerė tė vacantė nė studimet albanologjike zė vepra e tij “Tradita bujqėsore nėpėrmjet thesarit gjuhėsor”, njė projket ky shumvjeqar, nė tė cilin autori ka punuar me zellin e hulumtuesit dhe me pėrkushtimin e studiuesit. Si pėr temėn e zgjedhur, ashtu edhe pėr lėnden e vjelur, me kėtė vepėr Siman Pepa na ka lėnė njė trashėgimi tė rėndėsishme nė studime albanologjike. Veprėn e tij e karakterizon njė kėrkim i dendur nė teren, njė sintezė qė pėrgjithėsisht ėshtė model i shkollės shkencore shqipotare tė kohės dhe njė pėrpjekje pėr tė dhėnė krejt atė qė ėshtė e mundur pėr aq kohė sa i dhuroi jeta.

Shkoder.net... - Fjala e Lirė | Tė drejtat e rezervuara